Nuo lapkričio pradžios įvairiuose šalies rajonuose dirbamos žemės plotuose šalia kelių pradėti statyti žali kryžiai, simbolizuojantys žemės ūkio žlugdymą ir kaimo mirtį. Akcijos rengėjai tikina, kad šis taikus ir tylus protestas – tik pradžia. Nesulaukus ūkininkams palankių sprendimų, žadama imtis ir drastiškesnių veiksmų.
Prie akcijos prisidedantys Telšių rajono ūkininkai aktyviai stato kryžius, o antradienį traktoriais žada išriedėti į Telšių gatves.
„Šios protesto akcijos – tai ūkininkų vienybės žadinimas. Mes įrodysime visiems, kad esame vieningi, kad esame didelė jėga. Ir šie veiksmai yra tik gėlelės, lyginant su tuo, kokie veiksmai planuojami nesulaukus jokios reakcijos“, – apie akcijos rengėjų planus kalbėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos atstovas.
Monika GIRDVAINĖ
Anot ūkininkų, Lietuvoje vykdoma žemės ūkio politika žlugdo ūkius, o nuo to kenčia visa visuomenė. „Jūs nebegaunate mūsų užaugintų produktų, o mes nebegalime konkuruoti su pigiu, neaišku, kaip ir kur pagamintu importiniu maistu ir esame priversti uždaryti savo ūkius“, – teigia protesto akcijos rengėjai.
Labiausiai žemdirbius glumina mokesčių didinimas, biurokratinė našta, siūlymai kitais metais ūkininkams taikyti didesnius individualios veiklos mokesčius, didesnį akcizą, padidinti dažyto kuro kainą ir kt.
Nepakęsdami situacijos žemės ūkio sektoriuje šalies ūkininkai prisijungė prie protesto, jungiančio visus Europos ūkininkus.
„Mes patys čia nieko nesugalvojome. Ūkininkų protestai žemės ūkio sektoriuje vykdomi visoje Europoje. Visur taip pat statomi žali kryžiai, traktoriai važiuoja į gatves. O mūsų šalyje žemės ūkio sektoriuje yra dar didesnė krizė nei kitose Europos šalyse“, – pastebėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos tarybos narys Daivaras Skiotys, atsakingas už Upynos seniūniją.
Protesto akcija sudaryta iš trijų dalių. Pirmoji, tylioji, akcijos dalis „Žaliasis kryžius“ vykdoma nuo lapkričio pradžios. Ūkininkai savo laukuose arčiau kelių ar kitose gerai matomose vietose stato žalios spalvos kryžius.
Žalieji kryžiai, anot akcijos rengėjų, statomi už derlingą dirvožemį ir sveiką aplinką, sveikus augalus ir gyvulius, už sveiką ir skanų maistą. Tokie kryžiai statomi prieš visuomenės ir žemdirbių supriešinimą, prieš kainas, kurios žemesnės už savikainą, prieš nuolat didėjančius mokesčius, ūkių nuvarymą nuo žemės, nepakeliamą biurokratinę naštą bei prieš Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje, gaunant mažiausią atlygį už darbą.
Antroji, aktyvioji, akcijos dalis „Traktoriai“ Lietuvoje bus vykdoma lapkričio 26-ąją. Akciją palaikantys telšiškiai ūkininkai tą dieną traktoriais žada išriedėti į Telšių gatves.
Jeigu nebus sulaukta valdžios reakcijos, vyks trečioji akcijos dalis, kai gruodžio mėnesio pradžioje ūkininkai traktoriais važiuos į Vilnių.
„Norėtume, kad valdžios atstovai priimtų protingus sprendimus, remtųsi pagrįstais faktais, diskutuotų su ūkininkais ir rastų kompromisą, o ne krautų ant mūsų pečių didžiulius mokesčius. Ruošiama nauja mokesčių sistema dar labiau mus sužlugdys. Jeigu nebėra darbo liaudies ir valstybė į biudžetą nebesurenka pinigų, viską reikia krauti ant ūkininkų? Taip nebus. Mes irgi negalime dirbti „į minusą“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė D. Skiotys.
Pašnekovas priminė, kad ūkininkai dirba ypač sudėtingomis sąlygomis, nes jų darbas tiesiogiai priklauso nuo klimato. D. Skiočio teigimu, dėl nepalankių oro sąlygų pastaruosius dvejus metus jo ūkis prarado apie 30–40 proc. pajamų. Upynos seniūnijoje ūkininkaujantis vyras taip pat apgailestavo, kad per pastarąjį dešimtmetį pieno supirkimo kaina Lietuvoje visiškai nepakito ir vidutiniškai yra apie 10–15 euro centų mažesnė už kitų Europos šalių ūkininkų gaunamą kainą.
„Įvedus eurą atlyginimai pakilo, žemės kainos pakilo keturis kartus, o mūsų pajamos nė kiek nepasikeitė, išlaidos gerokai išaugo. Kaip mes savo darbuotojams galime mokėti europinius atlyginimus, jeigu mus spaudžia iš visų pusių? Kapitalas sukauptas per daugelį metų, tad nėra taip paprasta tiesiog mesti savo verslą“, – apie skeptišką visuomenės požiūrį į ūkininkus kalbėjo pašnekovas.
Loading ...
