Prie įvažiavimų į mūsų rajono kaimus ir miestelius vis dažniau galima pamatyti jų pavadinimus, užrašytus žemaitiškai.
Vienur šių ženklų atidengimas ir pristatymas buvo susietas su kaimų ar jų bendruomenių veiklos jubiliejais, kurių šiemet rajone minėta nemažai. Kitur ženklai su tokiais užrašais pastatyti be progos, tiesiog norint prisiminti ir priminti: esame žemaičiai.
Užrašas ir herbas
Praėjusią savaitę židikiškiai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ir ėmė aktyviai dalintis informacija apie naują statinį, pasitinkantį į miestelį sugrįžtančius jo gyventojus, palydintį žmones, pravažiuojančiuosius keliu Mažeikiai–Skuodas.
Statinys – didžiulis, iš Griežės karjero atvežtas akmuo su ant jo pritvirtintu žemaitišku užrašu „Žėdekā“ ir miestelio herbu: iš žalios papėdės išaugančiais dviem žaliais medžiais ir juoda koplytėle tarp jų.
Šiek tiek apie Židikų herbą. Prieš daugiau nei dvidešimt metų Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos ir bendruomenės atstovais svarstant naujo Židikų herbo simbolius, buvo siūloma pavaizduoti objektus, susijusius su Šatrijos Raganos kūryba arba su viena iš miestelio vardo kilmės versijų, kad Židikų vardas kilo nuo žodžio žydėti ir kt.
Ir vis tik nutarta apsistoti ties koplytėle, kuri simbolizuoja kapinėse esančią Šv. Onos koplyčią, kurioje amžino poilsio atgulė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Be to, herbe ji yra ir aliuzija į koplytėlių bei kryžių statymo Lietuvoje tradiciją, kuri siekia XVI a.
Klausė gyventojų nuomonės
Židikų seniūnė Skirmutė Flemingienė „Santarvei“ pasakojo, kad M. Pečkauskaitės gatvės pradžioje ir anksčiau buvo medinis ženklas su miestelio pavadinimu.
Tačiau ši vasara buvo tokia, kad pro Židikus nusidriekė akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ reaktoriaus kelionės maršrutas. Senasis ženklas trukdė pravežti šį didžiulį krovinį bei detales vėjo jėgainių parkui.
„Senąjį užrašą teko nuardyti. Tokie „išgriauti“ esame ilgiau nei metus. Norisi susitvarkyti. Gavome finansavimą iš vėjo jėgainių parko rangovo ir už tuos pinigėlius pasistatėme akmenį su herbu, su žemaitišku Židikų pavadinimu. Nuo idėjos apie naująjį ženklą iki tol, kol ji tapo realybe, praėjo apie pustrečio mėnesio“, – pasakojo S. Flemingienė ir džiaugėsi prie sumanymo įgyvendinimo prisidėjusiais seniūnijos darbuotojais, apželdinimo dizainerės Ligitos Urbonienės pagalba bei idėjomis.
Pasak seniūnės, prieš imantis akmens ir ant jo esančio užrašo, socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paklausta židikiškių ir apylinkių gyventojų, kokį užrašą jie norėtų matyti – žemaitišką ar bendrine lietuvių kalba. Nuomonių ir pasvarstymų buvo įvairių, tačiau daugiau žmonių pasisakė už užrašą žemaičių kalba.
Seniūnei malonu ir tai, kad židikiškiai naująjį statinį su užrašu vertina teigiamai, priima.
Ženklus turi ir daugiau kaimų
Šiais metais nemažai mūsų rajono bendruomenių minėjo kaimų ar bendros veiklos jubiliejus. Kai kuriose vietovėse ženklai atidengti ta proga surengtose šventėse. Kitose – vasaros švenčių metu.
Purvėnuose žemaitiškas kaimo pavadinimas „Purvienā“ buvo įtaisytas ant kaimo 350 m. jubiliejaus proga pastatyto koplytstulpio. Ukrinuose akmuo su kaimo užrašu atidengtas taip pat šią vasarą.
O Viekšniai buvo pirmasis rajono miestas, kur vietinius gyventojus, svečius ir pravažiuojančiuosius pasitinka mediniai ženklai su žemaitišku Viekšnių pavadinimu.
Du tokie ženklai buvo įrengti prieš porą metų. Tąkart iniciatyvos ėmėsi Žemaičių krašto draugija – iš savo lėšų nupirko medienos, meistrai išdrožė ženklus ir padovanojo juos Viekšnių seniūnijai, kuri juos pastatė.
Idėja kilo Žemaičių kalbos ir Vietovardžių metais
Žemaitišką užrašą su kaimo pavadinimu jau porą metų turi Bugenių kaimas.
Šiuo metu kaimo bendruomenės pirmininko pareigas einantis Dovydas Baublys pasakojo seniai puoselėjęs norą, kad toks užrašas atsirastų.
„Santarvės“ pašnekovas priminė: 2019-ieji Seimo buvo paskelbti Žemaitijos bei Vietovardžių metais.
Dovydas, anksčiau buvęs seniūnaitis, dabar antrą kartą einantis bendruomenės pirmininko pareigas, pasakojo: kai pagal gyventojų skaičių buvo skirstomi pinigėliai įvairiems seniūnaitijų sumanymams įgyvendinti, pavyko gauti lėšų.
„Be to, bendravau su Mažeikių politechnikos mokykla, vadovų paklausiau, ar negalėtų mums pagelbėti ir pagaminti Bugenių užrašą. Žodžiu, kai žengi žingsnį vieno ar kito noro, svajonės, sumanymo link, tai jie ir pildosi“, – ženklo atsiradimo istoriją prisiminė bendruomenės pirmininkas.
Atsiliepimų buvo įvairių
D. Baublys priminė: Bugeniai kurtis pradėjo nuo vadinamosios plytinės. Ten Stanislovas Skurvydas, atsikėlęs gyventi į šį kaimą, pasistatė pirmąjį žemaitišką užrašą su kaimo pavadinimu ir jo pirmo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data.
Žodžiu, Žemaitijos ir Vietovardžių metai bei S. Skurvydo iniciatyva buvo tie atspirties taškai, paskatinę siekį Bugeniuose, viešojoje erdvėje prie autobusų stotelės, įrengti didelį, aiškiai matomą žemaitišką užrašą.
Šį rudenį skverelyje, šalia akmens su žemaitišku kaimo užrašu, vyko bugeniškių talka. Talkininkai pasodino 1,9 tūkst. krokų ir 600 narcizų svogūnėlių. Dar anksčiau ten pasodinta šermukšnių.
„Buvo visko. Buvo bugeniškių, pasipiktinusių tuo žemaitišku užrašu. Dalis gyventojų aiškino, kad jie – ne žemaičiai. Bet per daug nekreipiau dėmesio. Turėjau sumanymą, ėmiausi jį įgyvendinti.
Aš džiaugiuosi, kad bendruomenės ieško savitumo, nori aplinką padaryti gražesnę, įdomesnę, neapsiriboja vien standartiniais kelio ženklais, informuojančiais apie miesto, miestelio ar kaimo pavadinimą, bet ir pasitelkia kūrybiškumą, akcentuoja žemaičių tapatybę“, – apibendrino Bugenių kaimo bendruomenės pirmininkas D. Baublys.
Neringa ŠVELNIENĖ
Loading ...
