
Vos už dviejų kilometrų nuo Telšių, Rainiuose, stovi Kančios koplyčia. Ji – gyvas priminimas čia įvykusios tragedijos, kai bolševikai žiauriai nukankino 76 politinius kalinius. Žudynių vietą žymi memorialinė skulptūrinė kompozicija „Trys kryžiai“, o kitapus kelio į koplyčią žvelgia kankinių atminimo ąžuolynas. Koplyčios rūsyje įrengta ekspozicija, kuri pasakoja apie Rainių tragediją.
Aurelija SERVIENĖ
1941 m. birželio 24–25 d. žudynės miškelyje greta Rainių (Telšių r.) – vienas tragiškiausių įvykių Lietuvoje sovietinės okupacijos metu. Tą naktį sovietų kareiviai, talkinami vietinių kolaborantų, kraupiai ir negailestingai nužudė 76 (73 nukankino miškelyje prie Rainių, 3 nušovė prie Džiuginėnų) Telšių kalėjimo politinius kalinius, kurių vienintelis „nusikaltimas“ buvo laisvės troškimas ir meilė Tėvynei. Nužudytieji buvo jauni krašto šviesuoliai, gimnazistai, mokytojai, tarnautojai, policininkai, ūkininkai, darbininkai, advokatas. Dauguma Rainių kankinių palaidoti bendrame kape Telšių senosiose kapinėse.
Rainių kankinių žiauri mirtis sukrėtė ne tik Žemaitiją, bet ir visą Lietuvą. Rainių miškelis buvo sutvarkytas, aptvertas, pastatyta atminimo lenta. 1942 m. buvo išleista knygelė „Žemaičių kankiniai“. Ji plačiai pasklido po visą Lietuvą, o sovietmečiu slapta keliavo iš rankų į rankas. 2022 m. knyga „Žemaičių kankiniai. Rainių miškelio tragedija 1941 m. birželio 24–25 d.“ perleista ketvirtąjį kartą.
Nors vyko Antrasis pasaulinis karas, o Lietuva buvo okupuota nacistinės Vokietijos, 1942 m. Telšiuose įvyko konkursas, skirtas Rainių kankinių atminimui įamžinti. Konkurse dalyvavo 19 autorių. Laimėjo jaunas architektas Jonas Virakas, pasiūlęs Žemaičių kankinių atminimui pastatyti mūrinę koplyčią, primenančią žemaičių medines koplyčias ir koplytėles. Buvo pradėtos rinkti aukos ir 1943 m. Telšių kapinių kalnelio viršuje buvo pradėta statyti koplyčia. Deja, 1944 m. spalio pradžioje Telšius ir Žemaitiją vėl okupavo Raudonoji armija, įsitvirtino sovietų valdžia, prasidėjo represijos ir istorijos klastojimas.
Bet išliko gyva žmonių atmintis, kurios sovietai per penkiasdešimt Lietuvos okupacijos metų taip ir nesugebėjo ištrinti – sunaikinti. Ogi labai stengėsi: iškirto Rainių miškelį, kad neliktų jų baisių darbų nebylaus liudininko, išgriovė pradėtą statyti kankinių atminimui skirtą J. Virako projektuotą koplyčią, o Kankinių kapą Telšių senosiose kapinėse apsodino aukštomis tujomis, kad jo nesimatytų nuo šalia einančios gatvės, neleido ant kapo statyti paminklo, iškalti pavardžių, – tik pastatytas nedidukas koplytstulpis tyliai saugojo šventą kankinių atminimą.
1988 m. Lietuvoje prasidėjo Sąjūdis, 1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkūrė nepriklausomybę, 1993 m. rugpjūčio 31 d. okupantai išsinešdino. Sovietų iškirsto Rainių miškelio vietoje vėlei suošė tamsus eglyno jaunuolynas, o greta, ant kalvelės, Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva už Lietuvos žmonių suaukotas lėšas 1991 m. iškilo didinga Kančios koplyčia, sauganti Žemaičių kankinių ir kitų raudonojo teroro aukų Lietuvoje atminimą. Kitoje kelio pusėje kiekvieno Žemaičių kankinio atminimui į dangų stiebiasi ąžuolai.
Rainių Kančios koplyčia, skirta Rainių kankiniams atminti, taip pat įamžino visų sovietinio teroro aukų atminimą. Koplyčioje vyrauja balta spalva. Balti ir vitražisto Algirdo Dovydėno sukurti vitražai: ant balto fono raudoni kraujo lašai ir Jėzaus kančios įrankiai – vinys, replės, erškėčių vainikas – tokie artimi Rainių kankiniams. Dailininko Antano Kmieliausko freskose pavaizduoti Rainių kankiniai, Sibiro tremtiniai, partizanai, ir visa tai persipina su Kristaus ir jo Motinos kančia. Koplyčios centre – balto marmuro kryžius, iškaltas skulptoriaus Regimanto Midvikio. Koplyčios bokšte įkeltos to paties menininko sukurtos keturios varinės Rainių kankinių figūros lyg ant kryžiaus ištiestomis rankomis, surištomis virve.
Rainių koplyčios teritorija bus atnaujinta
Telšių rajono savivaldybės taryba neseniai pritarė projekto „Bendrame regioniniame maršrute „Sakralinis kelias“ esančių objektų pritaikymas lankymui Telšių rajono savivaldybėje“ įgyvendinimui.
Šiuo projektu siekiama pritaikyti lankyti Telšių rajono savivaldybėje esančius „Sakralinio kelio“ objektus, tarp kurių ir Rainių Kančios koplyčia, užtikrinant jų prieinamumą visiems lankytojams. Planuojama atnaujinti ir modernizuoti Rainių koplyčios teritoriją. Projektu norima sukurti patogią ir informatyvią aplinką, skatinti kultūrinį turizmą ir pagerinti visuomenės žinias apie istorines vietas.
Telšių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, pastebima, kad turizmo infrastruktūra ir paslaugos neįgaliesiems yra nepakankamai išvystytos, todėl projektu siekiama pagerinti esamas sąlygas lankytinuose objektuose, ypač Telšių rajono sakraliniam objektui – Rainių Kančios koplyčiai, kuri kasmet pritraukia apie 5 000 turistų. Šis objektas 2022 m. įtrauktas į „Via Sacra – Camino Lituano“ (sakralinis kelias) programą, kuri padidina objekto matomumą ir svarbą.
Kas darys darbų projektą, vėl profesorius A. Žebrauskas?