Petras ir Janina Spirgiai Kaunatavos kaime, Telšių rajone, įsikūrė tik prieš trejus metus. Moteris neteko darbo, vyriškiui sušlubavo sveikata, todėl abu bendrai nutarė persikelti gyventi į kaimą – Petro tėvelio sodybą.
Trisdešimt aštuoneri metai kartu
P. Spirgys gimęs ir užaugęs Kaunatavoje, todėl jam šis kaimas – savas: pažįstamos gatvės, laukai, miškai, kaimynai. Žmonos sau vyriškis taip pat toli nesižvalgė – Janina kilusi nuo Luokės, gyveno Šatrijos kalno papėdėje.
Jauna šeima gyvenimą pradėjo Žemaitijos sostinėje. Moteris ilgą laiką dirbo rentgeno kabinete laborantų padėjėja. Vėliau liko dirbti puse etato. „Džiaugiausi turėdama darbą, nors ir nedaug valandų, tačiau buvau patenkinta. Bet mano laimė truko neilgai – po pusmečio mane atleido. Ir štai aš jau treji metai Kaunatavoje“, – tvirtino pašnekovė.
Petras visą amžių dirbo statybininku. Tai galima suprasti vos pravėrus Spirgių sodybos vartelius. Kiemą puošia vyriškio rankdarbiai: kryžius, tūkstantmečio statinys, mediniai baldai ir kt.
Janina ir Petras kartu jau 38 metai. Į gyvenimo kelią šeima išleido du sūnus. Vienas jų, kariškis, gyvena Alytuje, kitas – užsienyje. Tėvai džiaugiasi savo atžalomis – jie niekada nepamiršta namų, rūpinasi, lanko.
Su J. ir P. Spirgiais sodyboje gyvena ir abiejų mamos (vienai jų – 94 m., kitai – 86 m.) „Abi močiutės jau senos, nesikelia iš lovos. Darbo tikrai netrūksta prie jų. Bet aš laiminga, jog šalia visuomet yra Petrelis. Mes nesiskirstome darbais, darome viską kartu, todėl mums taip lengva ir gera gyventi“, – tikino moteris.
Paprastas kaimas
„Kai persikėlėme gyventi į Kaunatavą, man buvo šokas: parėjome į juodą, paprastą kaimą“, – prisiminė Janina.
Seną apleistą sodybą Petras paveldėjo iš tėvo. Šis žemės plotas buvo labai apleistas: visur dilgėlės, piktžolės, namas ir ūkinis pastatas sutrešę. Sutuoktiniams teko keisti viską iš pagrindų: langus, duris, sienas, stogą ir kt. Viską Petras padarė savo rankomis. „Esu laiminga ir turtinga, nes Petras – auksinių rankų žmogus“, – džiaugsmo neslėpė moteris.
50 arų žemės sklype darbo užtenka abiem: kas žolę pjauna, kas gėlynus prižiūri, kas darže tvarkosi. Sodybą puošia įvairūs suvenyrai, Petro rankdarbiai, tvenkinys. Suderinę su gamtos apsaugos tarnyba, sutuoktiniai sutvarkė šalia tekančio Upynuko pakrantę.
Mėgstamas Petro užsiėmimas
Petras nuo kasdieninių darbų atsikvepia žvejodamas. Kad nereikėtų toli važinėti, sugalvojo išsikasti savo tvenkinį ir užsiveisti žuvies. Į vandens telkinį prileido karosų, upėtakių, lydekų. Juos šeria, o kartais ir gaudo. Tačiau žuvys apsukrios ir ant Petro kabliuko ne visuomet kimba. „Retkarčiais spėji pamatyti, jog didžiosios lydekos gaudo mažus mailiukus ir besivydamos išvirsta į krantą“, – pasakojo kaunataviškis.
Geri kaimynai
Trejus metus Kaunatavoje gyvenanti šeima džiaugiasi, jog čia lengva gyventi – juos supa nuostabūs žmonės. Jie sugeba nustebinti, niekada negaili pieno, varškės, sūrio, skerstuvių ir pan. Moteris sakė, kad jie net nespėjantys parodyti kaimynams savo gerumo, kiek šie dovanoja.
„Ne tik kaimynai geri, bet ir Upynos seniūnijos seniūnas bei socialinė darbuotoja visada pasirengę mums padėti“, – tikino šeimininkai.