Pes­ti­ci­dų pėd­sa­kai grun­ti­nia­me van­de­ny­je: ką pa­ro­dė Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos ty­ri­mas

Dir­ba­mų lau­kų grun­ti­nia­me van­de­ny­je ga­li bū­ti ap­tin­ka­ma pes­ti­ci­dų veik­lių­jų me­džia­gų ir jų ski­li­mo pro­duk­tų. Tai pa­ro­dė Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tų at­lik­tas ty­ri­mas. Dau­ge­liu at­ve­jų nu­sta­ty­tos kon­cent­ra­ci­jos ne­di­de­lės, bet kai ku­rio­se vie­to­se ap­tik­ta ir di­des­nių kie­kių.

Ty­ri­mo me­tu po­že­mi­nio van­dens mė­gi­niai im­ti iš 50 mo­ni­to­rin­go grę­ži­nių skir­tin­go­se Lie­tu­vos vie­to­vė­se. Ana­li­zuo­tos de­vy­nios pes­ti­ci­dų veik­lio­sios me­džia­gos ir trys jų ski­li­mo pro­duk­tai – jun­gi­niai, la­biau­siai lin­kę pa­tek­ti į grun­ti­nį van­de­nį. Pa­si­rink­ti mo­ni­to­rin­go grę­ži­niai įreng­ti že­mės ūkio te­ri­to­ri­jo­se, kur pes­ti­ci­dai nau­do­ja­mi daž­niau­siai, to­dėl ga­li­ma įver­tin­ti rea­lią jų pa­te­ki­mo į ap­lin­ką ri­zi­ką.

Grun­ti­nis van­duo yra ar­čiau­siai že­mės pa­vir­šiaus esan­tis, jaut­riau­sias tar­šai po­že­mi­nio van­dens sluoks­nis. Bū­tent į jį pir­miau­sia pa­ten­ka įvai­rios me­džia­gos, nu­plau­na­mos nuo dir­vo­že­mio pa­vir­šiaus. Kri­tu­liai ar tirps­tan­tis snie­gas per dir­vo­že­mį ir nuo­gu­las ga­li per­neš­ti įvai­rius che­mi­nius jun­gi­nius į po­že­mi­nius van­de­nin­guo­sius sluoks­nius.

Kas ap­tik­ta grun­ti­nia­me van­de­ny­je

Ty­ri­mų re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad da­lies tir­tų veik­lių­jų me­džia­gų grun­ti­nia­me van­de­ny­je neap­tik­ta. Pa­vie­niuo­se grę­ži­niuo­se ras­ta kai ku­rių pes­ti­ci­dų pėd­sa­kų, bet dau­ge­liu at­ve­jų jų kie­kiai ne­vir­ši­jo nu­sta­ty­tų ri­bi­nių ver­čių.

Kai ku­rio­se vie­to­se ap­tik­tos ir di­des­nės kon­cent­ra­ci­jos. Daž­niau nu­sta­ty­tas ben­ta­zo­nas – veik­lio­ji me­džia­ga, nau­do­ja­ma her­bi­ci­duo­se ko­vai su pla­čia­la­pė­mis pikt­žo­lė­mis, ypač pu­pi­nių, bul­vių ar ja­vų pa­sė­liuo­se. Pla­čiau­siai pa­pli­tęs jun­gi­nys 1,2,4-tria­zo­las – dau­ge­lio fun­gi­ci­dų ski­li­mo pro­duk­tas. Tria­zo­lų gru­pės fun­gi­ci­dai nau­do­ja­mi no­rint ap­sau­go­ti au­ga­lus nuo gry­be­li­nių li­gų ja­vų, rap­sų ir ki­tų kul­tū­rų pa­sė­liuo­se.

Spe­cia­lis­tai pa­žy­mi, kad po­že­mi­nia­me van­de­ny­je ne­re­tai ap­tin­ka­mi ne tik pa­tys pes­ti­ci­dai, bet ir jų ski­li­mo pro­duk­tai – kar­tais net daž­niau nei pir­mi­nės veik­lio­sios me­džia­gos. Tai ro­do, kad da­lis pes­ti­ci­dų ar jų ski­li­mo pro­duk­tų ga­li pa­siek­ti po­že­mi­nius van­de­nin­guo­sius sluoks­nius ir juo­se iš­lik­ti il­ges­nį lai­ką.

Ko­dėl pes­ti­ci­dai ga­li pa­siek­ti grun­ti­nius van­de­nis

Gau­ti duo­me­nys ro­do, kad pes­ti­ci­dų li­ku­čiai grun­ti­nia­me van­de­ny­je pa­si­skirs­to la­bai ne­to­ly­giai. Net gre­ta esan­čių grę­ži­nių van­de­ny­je ga­li bū­ti skir­tin­gų me­džia­gų ar la­bai skir­tin­gų jų kon­cent­ra­ci­jų. Tai pri­klau­so ne tik nuo pes­ti­ci­dų nau­do­ji­mo in­ten­sy­vu­mo, bet ir nuo vie­tos geo­lo­gi­nės san­da­ros.

Geo­lo­gi­nės są­ly­gos tu­ri di­de­lę reikš­mę tam, kaip grei­tai įvai­rios me­džia­gos pa­sieks grun­ti­nius van­de­nis. Smė­lin­gi sluoks­niai ge­rai pra­lei­džia van­de­nį, to­dėl me­džia­gos leng­viau skver­bia­si kar­tu su po­že­mi­niu van­de­niu ir ga­li pa­sklis­ti di­des­niais at­stu­mais. Mo­lin­gi sluoks­niai ar prie­mo­lis van­de­nį pra­lei­džia pra­sčiau, to­dėl ter­ša­lai daž­niau lie­ka to­je pa­čio­je te­ri­to­ri­jo­je.

Ypač jaut­rios yra kars­ti­nės te­ri­to­ri­jos – čia van­duo į po­že­mi­nius sluoks­nius pa­ten­ka grei­čiau ir ga­li per­neš­ti įvai­rias me­džia­gas iš pa­vir­šiaus į grun­ti­nius van­de­nis.

„Po­že­mi­nis van­duo – vie­nas svar­biau­sių ge­ria­mo­jo van­dens šal­ti­nių Lie­tu­vo­je, to­dėl la­bai svar­bu ste­bė­ti jo ko­ky­bę ir lai­ku pa­ste­bė­ti ga­li­mus po­ky­čius. Ty­ri­mai lei­džia ge­riau su­pras­ti, kaip įvai­rios me­džia­gos iš pa­vir­šiaus ga­li pa­tek­ti į grun­ti­nius van­de­nis ir ko­kią įta­ką tam tu­ri vie­tos geo­lo­gi­nės są­ly­gos“, – sa­ko Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos Hid­ro­geo­lo­gi­jos ir eko­geo­lo­gi­jos sky­riaus pa­ta­rė­ja Jur­ga Arus­tie­nė.

Spe­cia­lis­tai taip pat at­krei­pia dė­me­sį, kad pes­ti­ci­dai ar jų ski­li­mo pro­duk­tai į po­že­mi­nius van­de­nis ne­pa­ten­ka iš kar­to. Kai ku­rio­se vie­to­vė­se jų mig­ra­ci­ja per dir­vo­že­mį ir nuo­gu­las ga­li truk­ti ke­le­rius, ke­lio­li­ka ar net ke­lias­de­šimt me­tų. Dėl to po­že­mi­nia­me van­de­ny­je kar­tais ap­tin­ka­ma ge­ro­kai anks­čiau nau­do­tų me­džia­gų.

Ką svar­bu ži­no­ti gy­ven­to­jams

Jei ge­ria­ma­jam van­de­niui nau­do­ja­mas šu­li­nys ar ne­gi­lus grę­ži­nys, van­dens ko­ky­bę ver­ta pe­rio­diš­kai pa­tik­rin­ti. Tai ypač ak­tua­lu pa­va­sa­rį, kai dėl snie­go tirps­mo ir gau­ses­nių kri­tu­lių įvai­rios me­džia­gos leng­viau pa­sie­kia grun­ti­nius van­de­nis.

Svar­bu lai­ky­tis ke­lių pa­pras­tų prin­ci­pų:

• ne­nau­do­ti au­ga­lų ap­sau­gos pro­duk­tų ar trą­šų ar­ti šu­li­nių;
• pes­ti­ci­dus ir ki­tas che­mi­nes me­džia­gas lai­ky­ti taip, kad jos ne­pa­tek­tų į dir­vo­že­mį;
• pri­žiū­rė­ti šu­li­nių konst­ruk­ci­ją ir san­da­ru­mą;
• pe­rio­diš­kai at­lik­ti van­dens ty­ri­mus.

Lai­ku at­lik­ti van­dens ty­ri­mai lei­džia įver­tin­ti, ar van­duo yra sau­gus var­to­ti, ir pri­rei­kus im­tis prie­mo­nių jo ko­ky­bei ge­rin­ti bei van­dens šal­ti­niui ap­sau­go­ti.

Pro­jek­tas „In­for­ma­vi­mas apie ap­lin­kos tar­šos pre­ven­ci­ją ir kont­ro­lę“.
Pro­jek­to par­tne­riai: Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas, Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra, Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­ba.
Pro­jek­to vyk­dy­to­jas: Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ra.
Pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas Sang­lau­dos fon­do lė­šo­mis.