Silpnas finansinis raštingumas – viena priežasčių, kodėl žmonės patiria stresą dėl pinigų ir nesugeba sukaupti santaupų. Nors minimalų bazinį finansinio raštingumo lygį, kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, pasiekia vos kiek daugiau nei penktadalis lietuvių, ekspertai pažymi, kad pradėti taupyti bei užsitikrinti ramesnę ateitį galima laikantis vos kelių taisyklių.
Norint suvaldyti savo finansus, pirmiausia reikia žinoti, kiek uždirbate ir kiek išleidžiate, sako LKU kredito unijų grupės narė – KU „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė.
„Pirmuosius mėnesius gali kilti noras situaciją pagražinti. Svarbu didesnių išlaidų neperkelti į kitą mėnesį, nes galutinis rezultatas bus iškreiptas“, – pataria I. Navikienė. Rekomenduojama planuoti biudžetą bent keliems mėnesiams į priekį – įskaitant nenumatytas išlaidas, tokias kaip automobilio remontas ar gydymas.
Laiko išbandymus atlaikiusi išlaidų taisyklė – 50 / 30 / 20. 50 proc. pajamų reikėtų numatyti būtinosioms išlaidoms (būstas, transportas, sveikata), 30 proc. – laisvalaikiui, o 20 proc. – taupymui. Taupyti galima pradėti ir nuo 10 proc., palaipsniui šią dalį didinant, tikina administracijos vadovė.
Vis dėlto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 35 proc. respondentų pastarųjų 12 mėnesių pajamos nepadengė jų pragyvenimo išlaidų, taip apsunkinant net menkiausias taupymo galimybes.
Klaidos, trukdančios (su)taupyti
Atsakingas finansų valdymas reikalauja disciplinos, kuriai nepastebimai gali sutrukdyti impulsyvūs pirkimai, ypač kai perkamas daiktas, kurio būsima nauda nėra gerai įvertinta. Prieš priimant sprendimą įsigyti brangesnį daiktą, I. Navikienė rekomenduoja pagalvoti bent 2–3 dienas.
„Jei per šią pertrauką išties paaiškės, kad to daikto reikia, viskas gerai. Tačiau pabudę kitą rytą galite suprasti, kad tas daiktas visai nereikalingas“, – priduria ji.
Nebūtinąsias išlaidas gali paskatinti atsiskaitymai telefonu ar kitomis lengvai prieinamomis priemonėmis. Siekiant to išvengti, I.Navikienė ragina dalį gaunamų pajamų pervesti į atskirą sąskaitą, skirtą kasdienėms išlaidoms: „Tai psichologinis stabdis – jei sąskaitoje ima trūkti pinigų, susimąstoma, ar tikrai reikia dar vieno pirkinio“.
Skolintis – tik tada, kai būtina
Apie pirkinių būtinumą reikėtų gerai pagalvoti ir prieš prisiimant finansinių įsipareigojimų. Nors Atsakingojo skolinimo nuostatai bei kiti teisės aktai užtikrina, kad kredito įstaigos atidžiai įvertins būsimas galimybes grąžinti paskolas ar kreditus, neretai finansinės pagalbos kreipiamasi ir dėl smulkių pirkinių.
„Viena situacija, kai tai brangesnis daiktas, pavyzdžiui, automobilis, kurio vis tiek reikia, tačiau susitaupyti reikiamą sumą gali užtrukti. Kita situacija, kai lizingu perkamas 600 Eur kainuojantis televizorius, nes per kelis mėnesius ar net metus jam nepavyksta susitaupyti. Tokiu atveju pirkinio geriau vengti“, – teigia I.Navikienė.
Dažnai nepagalvojama, kad gauti papildomų pajamų galima ir prisidedant prie aplinkos apsaugos, pavyzdžiui, prikeliant nenaudojamus daiktus antram gyvenimui juos parduodant ar išvengiant maisto švaistymo apsiperkant tik su reikalingų pirkinių sąrašu.
Taip pat verta pasidomėti, kokius motyvuojančius taupymo sprendimus gali pasiūlyti finansų įstaigos. Tai gali būti specialios taupymo sąskaitos ar indėliai, skirti taupyti mažomis sumomis, ar programėlės, automatiškai pervedančios suapvalintą pirkinių sumos skirtumą į taupymo sąskaitą.
Finansinis nerimas – paveldimas?
Tyrimai rodo, jog šeimose, kuriose nuolat buvo patiriami finansiniai sunkumai ar finansinis stresas, pasekmės gali būti jaučiamos net per dvi kartas – vaikai perima šį elgesį ir jauseną bei gali perduoti tai dar vienai kartai, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Asta Gaigalienė.
Kaip ir nuo įprasto streso, taip ir nuo finansinio nerimo galima patirti įvairius sutrikimus – nemigą, panikos atakas. Ekspertės teigimu, finansinio nerimo problemą galima spręsti ne tik psichologų pagalba, bet ir pasitelkiant įvairias asmeninių finansų valdymo technikas. Pavyzdžiui, vien tinkamai suformuluoti finansiniai tikslai gali reikšmingai sumažinti streso lygį.
„Finansinis nerimas dažniau kyla tiems, kurie vengia gilintis į savo finansinę situaciją, vertinti finansinę sveikatą ar planuoti ateitį. Vengimas gilintis į savo realią situaciją ar prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį gali lemti mažiau racionalius finansinius sprendimus, jų trumparegiškumą“, – teigia ji.
Neramiais geopolitiniais ar ekonominiais laikais finansinę ramybę gali palaikyti sukauptas didesnis rezervas – tokiu atveju sukauptą pagalvę galima padidinti nuo rekomenduojamo 3 mėnesių atlyginimo dydžio iki 6. Turint ilgalaikius taupymo ar investavimo tikslus, panikuoti dėl rinkos svyravimų, pasak ekspertės, nereikėtų.
Pasak jos, finansinis raštingumas ateityje taps tik svarbesnis finansinių produktų ir paslaugų rinkai tampant įvairesnei, skaitmenizuotai, o finansinių sukčių veikimo metodams tobulėjant.
„Finansinis raštingumas šiuolaikiniam žmogui yra būtinas, nes pačiam asmeniui tenkanti atsakomybė už jo finansinę ateitį tampa vis didesnė dėl įvairių ekonominių, politinių, o ypač demografinių priežasčių. Dar svarbiau išmokti su tuo tvarkytis – dėl savo vaikų“, – priduria A. Gaigalienė.
Lietuvos banko duomenimis, prastesnį finansinį raštingumą demonstruoja žemesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat jaunesni nei 30 m. bei vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys.
Kontaktai:
Kredito unija „Germanto lobis“
Sedos g. 6, Telšiai
Tel. +370 444 33788
El.p. kugl@lku.lt
Loading ...
