Me­tų ra­tas: Ei­gir­džių bend­ruo­me­nė ku­ria vie­ny­bės vai­ni­ką

Ad­ven­tas Ei­gir­džiuo­se – tai ypa­tin­gas me­tas, kai žmo­nės drau­ge už­de­ga ne tik žva­kes ad­ven­to vai­ni­kuo­se, bet ir šir­dis bend­rys­tei. Lapk­ri­čio 30-ąją į bend­ruo­me­nės na­mus su­si­rin­kę gy­ven­to­jai py­nė vai­ni­kus, da­li­no­si idė­jo­mis ir kar­tu kū­rė šven­ti­nę at­mos­fe­rą.

Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Ma­ri­ja Vit­kie­nė svei­ki­no vi­sus, pa­brėž­da­ma, kad ad­ven­to vai­ni­kas yra ne tik gra­ži tra­di­ci­ja, bet ir vie­ny­bės sim­bo­lis: „Vai­ni­kas jun­gia mus vi­sus kaip bend­ruo­me­nę. Jis pri­me­na, kad kar­tu ga­li­me pa­siek­ti di­džiau­sių tiks­lų.“ Ei­gir­diš­kė Aud­ro­nė Ba­gu­žie­nė pa­si­da­li­no pa­tir­ti­mi ir nau­jau­sio­mis vai­ni­kų py­ni­mo ten­den­ci­jo­mis.

Ren­gi­nio aki­mir­kos

Ren­gi­nio po­pie­tę vi­ka­ras Ro­lan­das Kaz­laus­kas pa­šven­ti­no kruopš­čiai nu­pin­tus vai­ni­kus ir pa­lai­mi­no šven­ti­nį sta­lą. Sa­vo kal­bo­je dva­si­nin­kas pa­si­džiau­gė su­si­rin­ku­sių­jų gau­sa ir ši­lu­ma. Jis ypa­tin­gai krei­pė­si į jau­ni­mą, kvies­da­mas ap­mąs­ty­ti tik­rą­ją ad­ven­to ir šv. Ka­lė­dų pra­smę. Jau­nie­ji klau­sy­to­jai ne­dve­jo­da­mi at­sa­kė į klau­si­mą apie ad­ven­ti­nio lau­ki­mo es­mę – Jė­zaus gi­mi­mo lau­ki­mą. Se­niū­nas Leo­ni­das Je­go­ro­vas pri­dū­rė, kad Ei­gir­džiai yra „bend­ruo­me­nė, ku­rio­je kiek­vie­no in­dė­lis svar­bus, o bend­ra veik­la ku­ria atei­tį“.

Šven­ti­nio kon­cer­to at­mos­fe­rą dar la­biau pra­tur­ti­no nuo­šir­di bend­ruo­me­nės pa­ra­ma ir pri­si­dė­ji­mas. Tarp ini­cia­ty­vos rė­mė­jų bu­vo ir se­niū­nai­tė Ai­ri­da Lau­ri­na­vi­čie­nė, ku­rios pa­kvies­tos at­li­kė­jos su­tei­kė ši­lu­mos šven­ti­niam va­ka­rui.

Nau­jo­ji bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė – veik­lu­mo ved­lys

Nuo spa­lio mė­ne­sio bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ke ta­pu­si Ma­ri­ja Vit­kie­nė ak­ty­viai ėmė­si telk­ti žmo­nes bend­roms veik­loms. Ji pa­brė­žia sa­va­no­riš­kos veik­los svar­bą, ska­ti­na įsi­trauk­ti vi­sus – nuo jau­ni­mo iki vy­res­nių­jų. „Kai dir­ba­me kar­tu, mū­sų san­ty­kiai stip­rė­ja, o pa­da­ry­tas dar­bas įgau­na ypa­tin­gą ver­tę“, – sa­ko Ma­ri­ja.

Pir­mi­nin­kė ti­ki­si, kad kiek­vie­nas ge­ra­no­riš­kai nu­si­tei­kęs gy­ven­to­jas pri­si­dės idė­jo­mis, kū­ry­bin­gu­mu ir bend­ru en­tu­ziaz­mu. Ji ža­da dar dau­giau ini­cia­ty­vų: bur­ti veik­lius, vers­lius, ak­ty­vius kai­my­nus. Už­tik­rin­ta, kad tai suar­tins žmo­nes ir stip­rins bend­ruo­me­nę.

Bend­ruo­me­nės stip­ry­bė

Ei­gir­džių mies­te­lis su „prie­mies­čiais“ – tai apie 800 gy­ven­to­jų, ku­riuos sie­ja kai­my­nys­tė, bend­ri pa­žįs­ta­mi, iš ku­rių dau­giau nei šim­tas ak­ty­viai da­ly­vau­ja įvai­rio­se veik­lo­se. Mies­te­lio gy­ven­to­jai gar­sė­ja ne tik vers­lu­mu, bet ir kas­die­nė­mis gy­ven­to­jų pa­stan­go­mis – nuo rank­dar­bių iki ap­lin­kos puo­se­lė­ji­mo.

Bend­ruo­me­nės na­mai ta­po cent­ru, ku­ria­me lau­kia­mi ir ap­lin­ki­nių kai­mų – Bi­ri­kų, Pie­lių, Ge­ru­lių – žmo­nės. Kiek­vie­nas ren­gi­nys, ini­cia­ty­va ar su­si­ti­ki­mas stip­ri­na ne tik tar­pu­sa­vio ry­šius, bet ir mies­te­lio iden­ti­te­tą.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.