Vietinės reikšmės vandens turizmo trasų Masčio ežere specialiojo plano koncepcija
Praėjusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto parengta Vietinės reikšmės vandens turizmo trasų Masčio ežere, Telšių mieste, specialiojo plano koncepcija. Šis dokumentas numato pagrindines kryptis, kuriomis turėtų vystytis mūsų ežero gyvenimas.
Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo Algirdo Žebrausko, Masčio ežero pakrantėje veiks šešios prieplaukos: ties Zakso kalnu, Telšės gatvės tęsinyje, prieplauka šalia buvusios miesto pirties, ties naujuoju amfiteatru, Žemaitės gatvės tęsinyje bei jau pastatyta prieplauka ties Žemaičių muziejumi „Alka“. Be to, ateityje planuojama pastatyti dar šešias prieplaukas, kurios apjungs visą Masčio ežerą.
„Norint, kad ežere vyktų tvarkinga laivyba ir nesikirstų plaukiojančiųjų interesai, koncepcijoje numatomos pagrindinės ežero laivybos vietos, – kalbėjo A. Žebrauskas. – Visų pirma numatoma tylioji ežero dalis, kurioje nebūtų didelio bangavimo, pavojaus išgriūti ar apsiversti, kad ji būtų netoli gelbėtojų. Čia žmonės galėtų ramiai paplaukioti vandens dviračiais ar pan. Tylioji zona planuojama nuo Zakso kalno iki prieplaukos šalia naujojo miesto amfiteatro.“ Anot A. Žebrausko, tylioji ežero zona bus pažymėta specialiais plūdurais.
Visi žmonės, verslininkai, kurie dalyvaus Masčio ežero laivybos procese, turės pasirašyti sutartis, kuriose bus aiškiai apibrėžta, ką šioje ežero dalyje bus galima daryti: „Kitaip tariant, nebus galima sugalvojus atsivežti galingą motorinę valtį ir plaukioti kur nori. Šia koncepcija siekiama tam tikros tvarkos bei užtikrinti maksimalų saugumą“, – dėstė Architektūros skyriaus vedėjas.
Antrąją zoną – nuo pietinės Masčio ežero pusės iki Zakso kalno, anot A. Žebrausko, siūloma leisti motorinių valčių laivybai. „Koncepcijoje numatyti ir pažintiniai ežero maršrutai, – kalbėjo vedėjas. – Jeigu atsiras žmonių, kurie imsis šio verslo, laivu bus galima apiplaukti visą Masčio ežerą, aplankyti svarbiausias jo vietas.“ Toks laivas turėtų pajudėti iš didžiosios (ties Telšės gatve esančios) prieplaukos iki muziejaus „Alka“. Iš ten pagal siūlomą maršrutą būtų plaukiama iki šalia Parko gatvės numatomos įrengti prieplaukos. Esą tokiu būdu būtų galima patekti ir iki Žemaitijos kaimo muziejaus. Nuo Parko gatvės laivelis pajudėtų link salos, kurią apiplaukęs grįžtų atgal į pagrindinę prieplauką.
Išklausius koncepcijos pristatymo, daugeliui Tarybos narių kilo elementarus klausimas: kas bus su privačiomis žmonių valtimis bei ar bus galimybė jiems jas ir toliau laikyti paežerėje? Be to, ar minėtame dokumente numatomos valtims laikyti pritaikytos vietos? Anot A. Žebrausko, koncepcija nenumato tokių smulkių detalių – tuo esą pasirūpins įstaiga, kuriai bus pavesta ežero laivybos priežiūra. „Šiandien visi matome, kokie darbai vyksta Masčio ežero pakrantėje, – atsakinėjo į Tarybos narių klausimą A. Žebrauskas, – jie visi suplanuoti pagal miesto plano bendruosius sprendinius. Yra formuojamos prieigos, prieplaukos, dviračių ir pėsčiųjų takai. Dabar jeigu mes darytume visiškai laisvą švartavimą – tai tas valtis kas kur nori prisirištų. Kas suvaldys visą šį procesą? Pavyzdžiui, prie Žemaičių muziejaus „Alka“ kiekvienais metais laikoma po 10 valčių. Tad jeigu ta vieta yra tapusi nuolatinė – įstaiga, kuriai bus pavesta ežero laivybos priežiūra, ją ir numatys kaip zoną, kurioje galima laikyti valtis. Tačiau kur Petras ar Jonas laikys savo valtis – tai jau ne šios koncepcijos klausimas.“
Beveik visi Tarybos nariai kategoriškai nepritarė koncepcijoje pasiūlytam tyliosios zonos dydžiui. Ją, rajono išrinktųjų nuomone, reikėtų pratęsti bent iki Žemaičių muziejaus „Alka“, t. y. kad tylioji zona apimtų visas šešias paežerės prieplaukas. Taigi, priėmę protokolinį sprendimą, jog tylioji ežero zona turi tęstis nuo Zakso kalno iki Žemaičių muziejaus „Alka“, Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai pritarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto paruoštai koncepcijai.