Norinčiųjų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje daugėja, o kai kur jau susiduriama ir su paradoksalia situacija – motyvuotų jaunuolių yra daugiau, nei kariuomenė gali priimti.
Telšių rajone tendencijos – panašios. Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos duomenimis, savanoriškai tarnybą pasirinkti norinčių jaunuolių skaičius mūsų krašte nuosekliai auga. Lyginant su praėjusiais metais, tokių prašymų padaugėjo beveik trečdaliu – nuo 49 iki 65. Dar 55 jaunuoliai jau dabar yra pareiškę norą tarnybą pradėti 2027 metais, tad akivaizdu, kad sprendimas vis dažniau priimamas iš anksto ir sąmoningai.
Diana PUZERĖ
Susidomėjimas tarnyba išaugo
Šiemet tarnybą jau pradėjo 25 Telšių rajono jaunuoliai. Dalis jų – 11 – prašymus pateikė dar iki šaukimo sąrašo sudarymo, o likusieji pasinaudojo galimybe tai padaryti vėliau ir tarnybą pradėti pirmumo tvarka. Tai rodo, kad jaunuoliai aktyviai domisi galimybėmis ir siekia patys planuoti savo kelią kariuomenėje.
Pasak Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos, susidomėjimas tarnyba pastaraisiais metais akivaizdžiai išaugęs: „Tam įtakos turi keletas priežasčių. Lietuvos kariuomenė per pastaruosius metus reikšmingai pasikeitė ir modernėjo, o teigiamą tarnybos patirtį patvirtina ją baigusių jaunuolių atsiliepimai. Taip pat padidintos išmokos asmenims, kurie tarnybą renkasi savo noru arba pirmumo tvarka. Svarbu ir tai, kad vis daugiau jaunų žmonių suvokia savo atsakomybę už valstybės saugumą, nori prisidėti prie visuotinės gynybos sistemos stiprinimo ir mato tarnybą kaip prasmingą asmeninę investiciją į savo ateitį.“
Specialistų įžvalgomis, jauni žmonės vis dažniau privalomąją pradinę karo tarnybą vertina ne tik kaip pareigą, bet ir kaip galimybę įgyti praktinių įgūdžių, sustiprinti fizinį ir psichologinį pasirengimą, ugdyti lyderystę ir komandinio darbo gebėjimus.
Didėjant norinčiųjų skaičiui, natūraliai kyla klausimas – kaip vyksta atranka? Į tarnybą gali būti skiriami tik sveikatą pasitikrinę ir tinkamais pripažinti jaunuoliai, o jei kandidatų daugiau nei vietų, taikomi teisės aktuose numatyti pirmumo kriterijai. Pirmenybė suteikiama iš užsienio grįžtantiems asmenims, tiems, kurie anksčiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo pradėti tarnybos, o vėliau – pagal prašymo pateikimo datą. Dėl to norintiems tarnauti rekomenduojama nedelsti ir dokumentus pateikti kuo anksčiau.
Karo prievolės specialistai pabrėžia, kad siekiama sudaryti galimybes visiems savanoriškai tarnybą pasirinkusiems ir reikalavimus atitinkantiems Telšių rajono gyventojams ją pradėti dar šiais metais. Vis dėlto galutinius skaičius lemia bendras Lietuvos kariuomenės poreikis ir iš anksto patvirtintas šaukimo planas.
Gyventojų pasipiktinimo banga
Tema sulaukė didelio atgarsio ir socialiniame tinkle. „Telšių ŽINIŲ“ „Facebook‘o“ paskyroje surengtoje apklausoje apie privalomąją karo tarnybą per trumpą laiką sulaukta beveik 300 komentarų. Vis dėlto diskusijų tonas nustebino – didžioji dalis pasisakymų buvo neigiami, neretai lydimi pasipiktinimo ar net keiksmažodžių. Konstruktyvios diskusijos stigo – vietoje argumentų dažniau dominavo emocijos, kaltinimai ir bendras nusivylimas.
Nors kritiškos nuomonės vyravo, pasitaikė ir kitokių balsų. Kai kurie komentatoriai teigė, kad tarnyba turėtų būti privaloma tiek vyrams, tiek moterims, pabrėždami lygybės principą. Kiti laikėsi pozicijos, kad apskritai neturėtų būti privalomosios karo tarnybos – esą tai turėtų likti tik savanoriškas pasirinkimas.
Prisidengimas bandos jausmu
Pasiteiravome Žemaitijos psichikos sveikatos centro direktoriaus, psichiatro Gintaro Naujoko, kaip jis vertina šį reiškinį. Kodėl, jo nuomone, žmonės dažniau renkasi emocinę iškrovą, o ne argumentuotą diskusiją socialiniuose tinkluose?
„Mano nuomone, žmonės internete (plačiąja prasme) „išsikrauna“ dėl kelių pagrindinių priežasčių.
Pirmiausia – nebaudžiamumas ir anonimiškumas. Žmonės prisidengia iškreiptu žodžio laisvės supratimu (realiai – neapykantos liejimu, savo nelaimingumo ar problemų „nukrovimu“), mano, kad už tokios nuomonės reiškimą niekas nebaus, kartais jaučia net savotišką pareigą „atstatyti teisingumą“, tegul ir neteisėtais būdais, nesuvokdami pasekmių.
Svarbus ir bandos jausmas – išnyksta asmeninės atsakomybės pojūtis, o emocijos sustiprėja keleriopai. Gaila, bet neigiamos emocijos jaučiamos intensyviau ir dažniau nei teigiamos.
Dar viena priežastis – neigiamos patirties persvara. Tikėtina, kad komentarus apskritai dažniau rašo daugiau neigiamos patirties ar emocijų turintys žmonės – gyvenimas tarsi sustoja toje situacijoje, joje užstringama. O jei žmogus yra patenkintas ir laimingas, jis retai komentuoja ar palieka atsiliepimą – tiesiog gyvena toliau.
Didžiajai daliai tokių komentatorių pasiūlius pakomentuoti individualiai, tonas gerokai sušvelnėtų arba jie iš viso atsisakytų komentuoti, nes nebegalėtų prisidengti bandos jausmu. Be to, retas komentatorius yra pajėgus dalyvauti argumentuotoje diskusijoje – tam reikia išmanyti aptariamą dalyką, o ne tik išlieti emocijas ir monotoniškai kartoti vieną sau patogų ir šališką argumentą“, – teigė G. Naujokas.
Loading ...
