Ke­lio­nė į Ty­tu­vė­nus

Sau­lė­tą lie­pos šeš­ta­die­nį pa­kvies­ti pir­mi­nin­kės Adol­fi­nos Ras­to­kie­nės De­gai­čių sen­jo­rų klu­bo na­riai iš­vy­ko į Ty­tu­vė­nus.

Nu­vy­ko­me į Ty­tu­vė­nų ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­ną, ku­ris įkur­tas XVII a. pra­džio­je. Tai vie­nas žy­miau­sių ba­ro­ko pa­mink­lų Lie­tu­vo­je. Į šį ar­chi­tek­tū­ri­nį an­samb­lį įei­na Ty­tu­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čia, šven­to­rius su Kris­taus Laip­tų kop­ly­čia, dviaukš­čio vie­nuo­ly­no mū­rai ir an­samb­liui pri­klau­san­tys ūki­nės pa­skir­ties pa­sta­tai. Išk­lau­sę gi­dės pa­sa­ko­ji­mų apie vie­nuo­ly­ną lei­do­mės į rū­sį, kur vy­ko edu­ka­ci­niai pie­tūs. Pas­ka­na­vę vie­nuo­lių val­gių vy­ko­me ap­žiū­rė­ti Ly­du­vė­nų ge­le­žin­ke­lio til­to. Be ga­lo di­de­lį įspū­dį pa­li­ko aukš­čiau­sias ir il­giau­sias Lie­tu­vo­je til­tas.

Grįž­da­mi dar už­su­ko­me į ne­se­niai su­tvar­ky­tą Lo­pai­čių pi­lia­kal­nį, stab­te­lė­jo­me prie Lūks­to eže­ro. Net­ru­ko ir die­na pra­bėg­ti. Su ne­kant­ru­mu jau lau­kia­me ki­tų ke­lio­nių.

Vi­da BAL­ČIŪ­NIE­NĖ