Žemaitijos regionas pastaruoju metu susiduria su reikšmingais demografiniais pokyčiais, kurie daro tiesioginę įtaką socialinei, ekonominei ir teritorinei plėtrai. Gyventojų skaičiaus mažėjimas, visuomenės senėjimas, jaunimo migracija į didmiesčius ar užsienį ir kintanti šeimos struktūra tampa vis aktualesniais iššūkiais Vakarų Lietuvos savivaldybėms. Išimtimi galime laikyti tik augantį Klaipėdos rajoną.
„Vakarų Lietuvos“ skaitytojams pateikiame demografinių pokyčių lentelę ir rajono vadovų ar atsakingų specialistų komentarus.
Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolita ALSEIKIENĖ:
– Rietavo savivaldybėje gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia natūrali neigiama gyventojų kaita – daugiau mirčių nei gimimų.
Savivaldybė taiko įvairias priemones, skirtas jaunoms šeimoms ir reikalingiems specialistams pritraukti ir išlaikyti: teikiamos būsto įsigijimo ar nuomos subsidijos, skatinamas darbo vietų kūrimas, įgyvendinami kultūros ir sporto projektai, nuo 2025 m. sausio 1 d. iš Savivaldybės biudžeto mokama vienkartinė 1000 eurų parama gimus vaikui, taikoma trūkstamų specialistų kelionės išlaidų kompensavimo tvarka, kompensuojamos trūkstamų profesijų specialistų mokymosi ar persikvalifikavimo išlaidos. Priemonės padeda pritraukti specialistų (pvz.: stomatologas, pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai). Vien 2025 m. šiomis priemonėmis pasinaudojo 4 asmenys.
Daugėjant pensinio amžiaus gyventojų, nuosekliai auga paslaugų apimtys. Pirmiausia didėja sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Vyresnio amžiaus gyventojai dažniau serga lėtinėmis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių, sutrinka judėjimo funkcija, todėl reikia daugiau pirminės sveikatos priežiūros, ambulatorinių paslaugų, vaistų kompensavimo, slaugos paslaugų. Visuomenės senėjimas lemia didėjantį socialinės globos ir slaugos paslaugų poreikį. Daugėja asmenų, kuriems reikalinga pagalba kasdienėje veikloje, namų priežiūros, laikino atokvėpio ar slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Tam prireikia daugiau socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų. Didėja integruotų paslaugų poreikis, kai sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos turi būti teikiamos koordinuotai. Augant paslaugų poreikiui, didėja socialinių ir sveikatos paslaugų finansavimo apimtys.
Spartūs demografiniai senėjimo procesai ir mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis ilgainiui kels iššūkių ekonominei ir socialinei raidai.
Manau, gimstamumo rodiklis vėl pasieks kartų kaitą užtikrinančią reikšmę ne tada, kai padidės motinystės išmokos, bet tada, kai galėsime derinti darbą ir šeimą, gauti tėvams ir vaikams būtinas socialines, švietimo ir sveikatos paslaugas, vaikus auginantys asmenys bus vertinami ir jausis laimingi. Svarbi būsto ir šeimos finansinių paskatų plėtra (lengvatinės paskolos jaunoms šeimoms ar šeimoms, įsigyjančioms būstą regionuose), darbo vietų kūrimas regionuose, verslo skatinimas, švietimo ir profesinio rengimo programos, kurios palaikytų specialistų atvykimą.
Sprendžiant demografines problemas galimas regioninės investicijų strategijos kūrimas, mainai tarp savivaldybių, dalijimasis gerąja praktika, bendri projektai verslui ir gyventojams pritraukti, bendros kultūrinės, edukacinės ir turizmo programos, kurios padėtų regionams tapti patrauklesniems gyventi.
Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys GUTAUTAS:
– Skuodo rajone gyventojų skaičius mažėja kasmet. Ypač kaimo vietovėse, nes jaunimas dažnai išvažiuoja mokytis ar dirbti į didesnius miestus ar užsienį ir negrįžta. Skuodo miesto gyventojų skaičius mažėja lėčiau, bet ir jis nėra augantis. Savivaldybė turi priemonių, skirtų skatinti jaunų šeimų gyvenimą rajone ir padėti pritraukti specialistus: gerinama socialinė infrastruktūra, organizuojamos jaunimo veiklos, siūloma parama šeimoms, naujagimių ir pirmokų krepšeliai. Pradedamas įgyvendinti projektas „Sveikatos priežiūros specialistų rengimas ir pritraukimas Skuodo rajono savivaldybėje“. Nuo 2024 m. kovo 1 d. nemokamas viešasis transportas ir Skuodo rajone! Jaunoms šeimoms suteikiama finansinė paskata pirmam būstui įsigyti: subsidija skiriama būstui, kurio vertė neviršija 120 000 eurų, o jos dydis sudaro 10–15 proc. nuo 87 000 eurų kredito sumos, priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus. Nėra eilių norint pradėti lankyti darželius ir mokyklas.
Patvirtintas trūkstamų specialistų pritraukimo į Skuodo rajono savivaldybę tvarkos aprašas, kuriame nustatyti trūkstamų profesijų sąrašo sudarymo principai, specialistams teikiamos skatinimo priemonės.
Skuodo rajone daugėjant vyresnio amžiaus žmonių didėja ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Gyventojai dažniau serga lėtinėmis ligomis, todėl auga šeimos gydytojų, slaugos, ilgalaikės priežiūros ir paliatyviosios pagalbos paslaugų paklausa. Senėjant visuomenei, daugėja vienišų senjorų, kuriems reikalinga nuolatinė ar dalinė priežiūra. Tai didina globos namų, dienos centrų, pagalbos į namus ir integruotų socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikį. Dalis vyresnio amžiaus žmonių nori ir gali kuo ilgiau gyventi savo namuose, dėl to daugiau reikia socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų. Savivaldybei tenka skirti daugiau lėšų socialinėms ir sveikatos paslaugoms, kartu sprendžiant darbuotojų trūkumo, infrastruktūros atnaujinimo ir paslaugų prieinamumo kaimo vietovėse problemas.
Remiantis 2025 m. Skuodo rajono duomenimis, artimiausius 10–20 metų demografiniai iššūkiai išliks rimti. Pirmiausia gyventojų skaičius ir toliau mažės. Tai reiškia, kad rajono gyventojų struktūroje bus vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, o darbingo amžiaus – mažiau, todėl bus sunkiau išlaikyti ekonominę veiklą ir teikti paslaugas. Gali būti, kad socialinių ir sveikatos paslaugų poreikis dar labiau augs, nes 65 m. ir vyresnių žmonių skaičius didės, o tai reiškia, kad bus reikalinga daugiau gydytojų, slaugos specialistų, dienos centrų ir pagalbos namuose. Bus mažiau mokesčių mokėtojų ir savanorių, kurie prisideda prie vietos iniciatyvų.
Specialistų trūkumas gali tapti rimta problema – ir švietimo, ir sveikatos, ir socialinių paslaugų sektoriuose gali būti sunku pritraukti kvalifikuotų darbuotojų į kaimo vietoves, o tai dar labiau apsunkins gyventojų aptarnavimą.
Norint stabilizuoti demografinę situaciją Žemaitijoje, įskaitant Skuodo rajoną, reikėtų veiksmingai derinti socialines, ekonomines ir teritorinio planavimo priemones. Be to, kaip rodo Lietuvos ir kitų Europos valstybių patirtis, regioninis bendradarbiavimas ir paslaugų dalijimasis (pvz., bendri sveikatos, socialinių paslaugų ir transporto projektai) gali padėti efektyviau panaudoti ribotus resursus, padidinti paslaugų prieinamumą ir geriau atsakyti į gyventojų poreikius.
Savivaldybių bendradarbiavimas yra vienas iš esminių būdų spręsti demografines problemas, ypač kai kalbame apie regionus kaip Žemaitija, kur gyventojų mažėjimas ir senėjimas yra ryškūs. Pirma, savivaldybės gali kartu planuoti ir įgyvendinti bendrus projektus, kurie padidina paslaugų pasiekiamumą ir efektyvumą – pavyzdžiui, bendri sveikatos priežiūros centrai, mobilių specialistų komandos ar bendri socialinių paslaugų poreikio analizės mechanizmai. Antra, savivaldybės gali koordinuoti bendrus paraiškų teikimus Europos Sąjungos ir nacionalinio finansavimo programoms, o ne konkuruoti tarpusavyje dėl riboto finansavimo. Trečia, dalijimasis gerąja patirtimi ir bendros strateginės kryptys.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Asta GRAMALIAUSKIENĖ ir Socialinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas, Inga KNEITIENĖ:
– Kiekvienam vaikui nuo 2026 m. išmoka vaikui sieks 129,5 euro per mėnesį. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų ir vaikams, turintiems negalią, papildomai bus skiriama 76,2 euro dydžio išmoka per mėnesį.
Be valstybės skiriamų išmokų, Mažeikių rajono savivaldybė taip pat numato papildomas finansines paskatas, skirtas vaiko gerovei užtikrinti ir šeimoms palaikyti pirmaisiais vaiko auginimo metais.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. gimus vaikui iš Savivaldybės biudžeto skiriama dvigubai didesnė vienkartinė išmoka naujagimiui – 385 eurai (2024 m. ši išmoka siekė 137,50 euro). 2026 m. ši vienkartinė išmoka didėja iki 5,5 bazinės socialinės išmokos dydžio ir sudaro 407 eurus.
Ši išmoka skiriama, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba asmuo, vienas auginantis vaikus, savo gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje yra deklaravę ne mažiau kaip 12 mėnesių iki vaiko gimimo, vaikas gimė Lietuvos Respublikoje, o dėl išmokos kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos. Per 2025 m. ši vienkartinė pašalpa buvo išmokėta už 243 vaikus.
Taip pat nuo 2025 m. kovo mėnesio gimus vaikui skiriama papildoma 300 eurų dydžio vienkartinė pašalpa, kai vaiko gimimas registruojamas Regioninės Mažeikių ligoninės Akušerijos-ginekologijos ir neonatologijos skyriuje. Nuo kovo iki gruodžio mėnesio šia galimybe pasinaudojo 51 kito rajono gimdyvė.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. didėja ir tikslinių kompensacijų bazė – ji augs 5,3 proc. ir sieks 219 eurų (šiuo metu – 208 eurai). Dėl šio pokyčio didės išmokos asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taip pat 5,4 proc. didėja valstybės remiamų pajamų dydis – iki 233 eurų (šiuo metu – 221 euras).
Jaunos šeimos gali teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo ir teisės į paramą būstui įsigyti nustatymo. 2024 m. teisė į finansinę paskatą ar paramą būstui įsigyti patvirtinta 41 šeimai, o 2025 m. – 38 šeimoms.
Telšių rajono savivaldybės meras Tomas KATKUS:
– Telšių rajone pastebimas nežymus, bet visgi gyventojų skaičiaus mažėjimas. Dalis kaimo seniūnijų fiksuoja augimą , dalis – stabilumą, dalis – mažėjimą. Labiausiai gyventojų mažėjo Upynos, Tryškių ir Luokės seniūnijose. Daugėjo Ryškėnų, Degaičių ir Gadūnavo seniūnijose. Pastarosios seniūnijos išsiskiria tuo, kad yra netoli Telšių miesto, turi geresnį susisiekimą.
Matoma tendencija, kad gyventojai vis dažniau iš miesto keliasi į priemiesčio seniūnijas, kur gyvenimo sąlygos vertinamos kaip patogesnės šeimoms.
Telšių rajone nuosekliai įgyvendinamos priemonės, skirtos jaunoms šeimoms ir reikalingiems specialistams pritraukti bei išlaikyti. Savivaldybė teikia finansines paskatas jauniems ir trūkstamiems specialistams – ypač sveikatos srityje, kompensuojama dalis būsto nuomos išlaidų, sudaromos palankesnės sąlygos įsikurti atvykstantiems dirbti į rajoną, apmokamos rezidentūros studijos, kelionės į darbą ir iš darbo, mokamos metinės, vienkartinės išmokos.
Taip pat esame pirmieji Lietuvoje, kurie pradėjome policijos pareigūnų pritraukimo programą. Įgyvendiname švietimo ir kultūros darbuotojų pritraukimo programas.
Didelis dėmesys skiriamas ir gyvenimo kokybei: investuojama į darželių (šiuo metu ypač į vaikų grupių nuo 1 m. įkūrimą, rajone jau turime 4 grupes), mokyklų ir kitą infrastruktūrą, viešąsias erdves, kultūros ir sporto objektus.
Jau matome teigiamą šių priemonių poveikį: mažėja jaunų šeimų migracija, didėja susidomėjimas darbu rajone, vis daugiau sulaukiame grįžtančių iš užsienio.
Didėjant vyresnio amžiaus gyventojų daliai, nuosekliai auga socialinių paslaugų apimtys.
Telšių rajono gyventojams (senyvo amžiaus asmenims) teikiamos socialinės priežiūros – pagalbos į namus, socialinės reabilitacijos asmenims su negalia – paslaugos, asmeninio asistento pagalba, psichosocialinė pagalba. Priežiūros paslaugų gavėjų skaičius kasmet didėja 25–30 proc.
Nuo 2024 m. liepos 1d. teikiama nauja paslauga – laikino atokvėpio asmenims, prižiūrintiems asmenis su negalia, kuriems nustatyti individualios pagalbos teikimo poreikiai.
Taip pat teikiamos dienos socialinės globos paslaugos (asmens namuose ar įstaigoje), trumpalaikė / ilgalaikė socialinė globa globos įstaigose. Išlieka didelis institucinės socialinės globos paslaugų poreikis senyvo amžiaus asmenims. Globos paslaugų gavėjų skaičius kasmet didėja 15–20 proc.
Lygiagrečiai organizuojamas būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymas asmenims su negalia, siekiant užtikrinti jų savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
Senėjanti visuomenė didina Savivaldybės biudžeto lėšų poreikį socialinėms paslaugoms užtikrinti, todėl Telšių rajono savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą, kasmet skiria vis daugiau lėšų socialinėms paslaugoms užtikrinti.
Didžiausiais iššūkiais išliks visuomenės senėjimas, darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas ir regioninė gyventojų koncentracija didesniuose miestuose. Tai reiškia didesnį spaudimą socialinių ir sveikatos paslaugų sistemoms bei augantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
Taip pat iššūkiu išlieka jaunimo migracija į didmiesčius ar užsienį, ypač studijų ir karjeros pradžios laikotarpiu.
Efektyviausios priemonės turėtų būti kompleksinės ir orientuotos į visą gyvenimo ciklą. Pirmiausia – esamų darbo vietų išlaikymas, naujų kūrimas, pritraukiant naujus investuotojus. Taip pat ne mažiau svarbus būsto prieinamumas, kokybiškos švietimo ir sveikatos paslaugos bei gera susisiekimo infrastruktūra.
Būtent todėl itin reikšmingas mūsų pradėtas Pramonės parko projektas, kuris yra kryptinga investicija į ilgalaikį ekonominį pagrindą. Turime sukurti sąlygas, kad žmonės regione rastų stabilų darbą, matytų perspektyvą ir galėtų planuoti ateitį.
Demografiniai iššūkiai peržengia vienos savivaldybės ribas, todėl savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas. Galimi bendri regioniniai projektai darbo rinkos, viešojo transporto, švietimo ir sveikatos paslaugų srityse, taip pat koordinuota specialistų pritraukimo politika.
Veikdamos kartu, savivaldybės gali efektyviau siekti valstybės ir Europos Sąjungos paramos bei kurti stipresnį, konkurencingesnį regioną.
Plungės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius KLIŠONIS:
– Demografinės tendencijos, ko gero, panašios kaip ir visoje Lietuvoje – gimstamumas mažėja.
Gyventojų skaičiaus didėjimą dažnai lemia investicijos – kur sutvarkoma infrastruktūra, išasfaltuojamas kelias, ten pradedamos ir statybos, atsiranda naujakurių. Kur atokiausi kaimai, kur nėra verslo, nekuriamos darbo vietos, ten, suprantama, stebime gyventojų mažėjimą ir jų skaičiaus mažėjimą.
Atvykstančioms jaunoms šeimoms skiriama parama, tiek vyriausybinė, tiek vietinė. Turime jaunų specialistų pritraukimo programą, kuri skirta švietimo, kultūros, medicinos sritims, kai norima pritraukti reikalingų specialistų. Šiais metais ši programa taikoma ir norint pritraukti policijos pareigūnų. Be to, Savivaldybės tarybos sprendimu nuo šių metų padidintas naujagimio kraitelis.
Visuomenei senstant, žinoma, ir atitinkamų paslaugų poreikis didėja. Ir sveikatos priežiūros, ir socialinių paslaugų teikėjų tikrai turime ir jų vis daugėja. Jau keletą dešimtmečių Plungėje ir Žemaičių Kalvarijoje veikia senelių globos namai. Pernai atidaryti dar vieneri – Šateikiuose. Tokių paslaugų poreikis yra tikrai didelis, ruošiamasi įrengti dar dvejus ar net trejus senelių globos namus rajone. Tai vietovei suteiks gyvasties – atsiras darbo vietų vietiniams žmonėms.
Pernai Savivaldybė daug investavo į Plungės ligoninę. Turime šiuolaikišką, visus reikalavimus atitinkantį Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, dideles diagnostikos galimybes – mamografą, tomografą, rentgeną. Plungėje atliekami ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai. Be to, vieninteliai Žemaitijoje, išskyrus Klaipėdą, turime Skausmo kliniką, kurios paslaugomis naudojasi daug vyresnio amžiaus žmonių. Ligoninėje nuolat atnaujinamos erdvės, perkama moderniausia įranga, o ir kolektyvas vis jaunesnis – pritraukiama daug jaunų gydytojų ir slaugytojų. Pirminė sveikatos priežiūra pas mus privati – paslaugas teikia keturios įstaigos.
Džiugina tai, kad per pastaruosius trejus metus Plungės gyventojų skaičius beveik nesikeitė. Nemažai atvyko ukrainiečių, sulaukiame į gimtąjį miestą grįžtančių plungiškių, jaunų šeimų iš kitų miestų. Tai geras požymis. Manau, esame patraukli savivaldybė vien jau dėl pramonės ir darbo vietų potencialo. Ir neketiname sustoti – sparčiai vystome Plungės pramonės parko steigimo idėją, taip tikėdamiesi pritraukti ir naujų verslų, o kartu ir jaunų žmonių. Tad šiuo klausimu nesame pesimistai, manau, gyventojų skaičių išlaikysime, o gal kažkiek ir augsime.
Žemaitijoje gimstamumas yra vienas didžiausių Lietuvoje, bet gyventojų skaičius vis dėlto mažėja. Viena iš priežasčių, neleidžiančių stabilizuoti padėties, – tai, kad kai kuriose savivaldybėse visiškai nėra gamybos ir darbo vietų. Tai neskatina nei pasilikti, nei atvykti. Žmonės išvyksta ir daugiausiai – į didmiesčius. Manau, pridedamąją vertę sukurtų pramonės plėtra visame regione. Plačiau galėtume vystyti ir turizmą, tai taip pat skatintų gyventojus čia kurtis ir imtis su turizmu susijusios veiklos. Be to, dideles viltis dedame ir į Klaipėdos universiteto augimą ir stiprinimą – kad mūsų krašto abiturientai rinktųsi ne Kauną ar Vilnių, o būtent Klaipėdą ir kuo mažiau nutoltų nuo namų. Tuomet tikimybė, kad grįš, kur kas didesnė.
Sudėtinga, kai savivaldybės daugiau konkuruoja dėl gyventojų pritraukimo, nei galvoja apie bendrus veiksmus. Vienas iš galimų sprendinių – ekonominio potencialo vystymas. Klaipėda, Plungė, Mažeikiai – esame regiono lyderiai, o štai Skuodas, Pagėgiai pramonės visiškai neturi. Ką daryti, kad ir tos savivaldybės atsigautų, kad regionas vystytųsi kuo tolygiau? Čia jau turėtų spręsti regionų plėtros tarybos, kaip viską išdėstyti, kad būtų ir tvaru, ir tolygu.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius MARKAUSKAS:
– Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius kasmet auga keliais tūkstančiais dėl, daugiausia, vidinės migracijos. Čia persikelia klaipėdiečiai, aplinkinių savivaldybių gyventojai, taip pat šeimos iš kitų Lietuvos vietų.
Džiugina ir tai, kad mūsų rajone daug jaunų, darbingų žmonių. Net 31 proc. rajono gyventojų yra iki 29 metų, tai vienas didžiausių skaičių šalyje. Procentais tiek pat jaunimo yra Vilniaus mieste, o vienu procentiniu punktu mus lenkia tik Kauno rajonas. Darbingo amžiaus žmonių nuo 18 iki 64 metų Klaipėdos rajone yra net 66 proc. Tokiu pat procentu gali pasigirti tik Vilniaus rajonas ir Šalčininkų rajonas. Na, o senjorų, 65 metų ir vyresnių, nuo visų gyventojų turime tik 14 procentų, tai – mažiausias procentas šalyje.
Klaipėdos rajono seniūnijose gyventojų skaičiaus mažėjimas išties nėra itin žymus. Per praėjusius metus daugiausiai gyventojų sumažėjo Judrėnų seniūnijoje – 19 žmonių. Didžiausias prieaugis – Sendvario seniūnijoje – 1539 žmonės. Tad matome, kad gyventojų daugėja ten, kur jiems arčiau darbas, viešosios paslaugos, o mažėja ten, kur visa tai nutolę. Be abejo, gyventojų skaičiaus augimą lemia ne tik patogi geografinė padėtis, bet ir sparti urbanizacija, galimybė statyti, įsigyti būstus.
Savivaldybė turi specialias programas, skirtas pritraukti medikus, policijos pareigūnus, švietimo specialistus. Taip pat skiriamos paskatos ir šeimoms: kiekvienam naujagimiui – 300 eurų, jei vaikas negauna valstybinio darželio – skiriama 250 eurų kompensacija kas mėnesį privačiam darželiui, taip pat ir pirmoko krepšeliai, vasaros stovyklų dalinis kompensavimas, gyventojo kortelės teikiamos nuolaidos ir kt.
Klaipėdos rajone socialinių ir sveikatos paslaugų poreikis auga ir stengiamės jį atliepti skirdami tikrai nemažas investicijas šiai sričiai. Atnaujiname Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centrą, dalį ambulatorijų. Pradėjome įgyvendinti projektą, kurio metu bus įsteigti net treji grupinio gyvenimo namai asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia. Ruošiamės naujų V. Gaigalaičio globos namų statybai ir visiškai naujo Sendvario viešųjų paslaugų centro statybai. Šiame centre įsikurs socialinių paslaugų centras, pirminės sveikatos priežiūros centras, visuomenės sveikatos biuras bei kitos įstaigos.
Rajone šiuo metu investuojame didžiules lėšas į ugdymo įstaigų plėtrą, tad, ko gero, gali kilti iššūkių dėl mažėjančio gimstamumo, o tai reikštų, kad galbūt ne visos įstaigos ateityje išsaugos savo funkciją. Ko gero, tai ir būtų didžiausias iššūkis – mažėjantis gimstamumas, nes kol kas gyventojų prieaugis mūsų rajone – iš vidinės migracijos.
Žemaitijai, iš kurios daug jaunų žmonių išvyksta į sostinę ar Kauną, ko gero, labiausiai padėtų stiprios aukštojo mokslo įstaigos, kurios skatintų jaunimą studijuoti, o po to ir darbo ieškotis bei gyvenimą kurti čia, mūsų regione. Tam reikalingas ir stiprus verslas, geros darbo vietos, galimybė įsigyti savą būstą.
Savivaldybių bendradarbiavimas visuomet galėtų būti stiprinamas siekiant į regioną pritraukti investicijas, kurios leistų sukurti daugiau darbo vietų.
Kretingos rajono savivaldybė
Kretingos rajono savivaldybė, pagal Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento atliktus tyrimus, iš 60 šalies savivaldybių patenka tarp 9 autsaiderių, kurios neskatina vaikų gimstamumo – kūdikio susilaukusiems tėvams Savivaldybė teskiria simbolinę dovaną – naujagimio knygą su rajono mero parašu.
Savivaldybės kolegijoje opozicijai atstovaujanti rajono politikė Jolanta Gedvilaitė siūlo į rajono strateginio plano socialinės paramos programą įtraukti naują priemonę – piniginį 5 BSI dydžio kūdikio krepšelį.
Taip pat, rajono politikės Jolantos Girdvainės žodžiais, ketinama kurti strateginę programą, apimančią gerokai platesnį priemonių jaunoms šeimos spektrą, kad kuo labiau jos būtų įtrauktos į bendruomenės gyvenimą, kartu skatinant ir gimstamumą, tai būtų ir įvairiapusės investicijos į rajono biudžetą.
Parengė „Telšių ŽINIOS“ pagal „Bangos“, „Plungės“, „Žemaičio“, „Pajūrio naujienų“, „Santarvės“, „Mūsų žodžio“ pateiktą informaciją
Loading ...
