Žemaitės gimnazijos moksleivė Joana Fokaitė rajoninėje chemijos olimpiadoje tarp dvyliktokų užėmė I vietą. Sėkmė merginos neapleido ir praėjusiais mokslo metais – chemijos olimpiadoje iškovota II vieta.
J. Fokaitė mokosi Žemaitės gimnazijoje, iki tol mergina mokslus krimto „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje.
„Reorganizavus mokyklų tinklą, „Atžalyno“ vidurinė mokykla tapo pagrindine, tad mokslus tęsti pasirinkau Žemaitės gimnaziją“, – kalbėjo moksleivė.
Mokslai gimnazistei sekasi puikiai, tačiau ypatinga sėkmė ją lydi chemijos srityje. Jau antrus metus Joana dalyvauja rajoninėse olimpiadose ir pelno prizines vietas.
Paklausta, kas lemia jos laimėjimus, pašnekovė juokiasi: „Mano chemijos pasiekimais stebisi ir tėvai, mat jie abu labiau yra fizikai, o aš – chemikė. Negalėčiau išskirti vienos chemijos, man puikiai sekasi ir kiti dalykai. Kai dar mokiausi „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje, chemija man nei patiko, nei sekėsi. Tik tada, kai atėjau mokytis į Žemaitės gimnaziją, viskas pasikeitė. Tikriausiai daug įtakos mano dabartinėms žinioms turi chemijos mokytoja Salomėja Gustienė, kuri pasižymi ypatingu mokėjimu sudominti ir išaiškinti.“
Šiais metais Joana chemijos žinias tikrinosi rajoninėje olimpiadoje, ir čia jos neapleido sėkmė. Iš olimpiadoje dalyvavusių 12 dvyliktų klasių mokinių, ji pasiekė geriausią rezultatą ir pelnė I vietą. Mergina apgailestauja tik dėl vieno dalyko – pritrūko vos 2 taškų, kad būtų patekusi į respublikinę chemikų olimpiadą.
„Su chemijos mokytoja diskutavome apie olimpiados užduotis, kurios buvo tikrai nelengvos. Vienas uždavinys pasitaikė net iš fizikinės chemijos III kurso, tad jį tiesiog praleidau ir kibau į kitus“, – kalbėjo J. Fokaitė.
Paklausta, ar ji, kaip ir visi chemikai, daro įvairius bandymus: maišo cheminius elementus, sprogdina medžiagas ir pan., Joana juokiasi, jog kol kas tokio lygio dar nepasiekė. Bet chemija – jai tikrai labai svarbus dalykas, mergina savo ateitį žada sieti su ja: „Planuoju Kaune studijuoti farmaciją, kur ir pritaikysiu visas įgytas savo žinias. Rinkdamasi specialybę galvojau apie perspektyvas moteriai, tad, manau, neapsiriksiu.“
Nors Joanos šeimoje medikų nėra, tačiau tėvai dukros apsisprendimui neprieštarauja, ją palaiko ir skatina.
Telšiškė, svarstydama apie netolimą ateitį, save įsivaizduoja dirbančią ne kur nors vaistinėje, o laboratorijoje.
Kai mokėsi „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje, J. Fokaitė lankė chorą. Dabar jokio papildomo užsiėmimo mergina neturi. Daug laisvalaikio skiria pasiruošimui egzaminams, o likusį laiką leidžia su draugais.
Joana tikino, kad, norint turėti nemažą žinių bagažą, reikia rimtai padirbėti ir pasėdėti prie knygų. Likus keturiems mėnesiams iki egzaminų, ji prisipažino, kad pradeda po truputį jaudintis.