Palangos kurorto muziejus surengė 9-ąjį poezijos konkursą „Haiku Palangai 2026“.
Į kvietimą kurti haiku trieilius tema „Čia, kur grįžtama“ atsiliepė kūrėjai iš įvairių Lietuvos miestų ir užsienio šalių. Jų kūryba buvo įvertinta, o geriausi darbai – apdovanoti.
Tarp nugalėtojų – ir būrys mažeikiškių.
Skirtas grafaitės metinėms
Šių metų konkursas buvo dedikuotas iškilios visuomenės veikėjos, knygnešės, filantropės grafaitės Marijos Tiškevičiūtės 155-osioms gimimo metinėms.
M. Tiškevičiūtė – ryški XIX a. pabaigos–XX a. pradžios asmenybė, „Leliva“ herbo grafaitė, Kretingos dvaro Kumponių palivarko bei Palangoje buvusių vilų „Sofija“ (dabartinis „Anapilis“) ir „Baltoji“ savininkė. Ji garsėjo išsilavinimu, domėjosi literatūra, kelionėmis, mėgo žirgų sportą.
Spaudos draudimo laikotarpiu grafaitė aktyviai prisidėjo prie lietuviško žodžio sklaidos – Laumės Lelivaitės slapyvardžiu rašė į leidinį „Tėvynės sargas“, taip pat gabeno draudžiamą literatūrą.
Tarp jos pažįstamų buvo ir poetas, kunigas Jonas Mačiulis-Maironis, kuris jai dedikavo poemą „Z nad Biruty“ („Nuo Birutės kalno“).
Grafaitė taip pat buvo pirmojo lietuviško vaikų darželio Lietuvoje įkūrėja, garsėjo labdaringa veikla, gynė žmogaus teises, gyveno asketišką, tikėjimui pašvęstą gyvenimą.
Dalyviai – iš Lietuvos ir užsienio
Šių metų konkurso tema – „Čia, kur grįžtama“ – įkvėpė ne vieną dešimtį haiku poezijos žanro mylėtojų ir kūrėjų.
Organizatoriai teigia, kad sulaukta 183 dalyvių atsiųstų trieilių: 50 – jaunesniojo mokyklinio amžiaus, 32 – vyresniojo mokyklinio amžiaus ir 101 – suaugusiųjų grupėse.
Palangą pasiekė trieiliai, sukurti 33 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Be to, sulaukta dalyvių iš Šri Lankos, Rumunijos, Islandijos. Iš viso konkursui skirta 678 trieiliai.
Ceremonijos metu apdovanota 30 laureatų. Pagrindines prizines vietas – I, II ir III – trijose amžiaus grupėse bei po du papildomus prizus skyrė komisija, kurią sudarė pirmininkas Danas Milašauskas, narės Livija Grajauskienė ir Goda Bendoraitienė. Dar 15 papildomų prizų skyrė Palangos kurorto muziejus.
Į Palangos kurorto muziejuje vykusią apdovanojimų ceremoniją pakviesta mažeikiškė poetė, kelių knygų autorė Jūratė Norvaišienė, 5 „Ventos“ progimnazijos mokinės bei jų mokytojos Giedrė Gedgaudaitė ir Gintarė Jancevičiūtė.
Mažeikiškės – aukščiausių apdovanojimų laimėtojos
Konkurse ryškiai atsiskleidė jaunųjų kūrėjų talentas ir kūrybinė branda.
Pirmą vietą pelnė 8c klasės mokinė Elzė Donėlaitė, antrą vietą iškovojo 2b klasės mokinė Luknė Čepulytė, trečia vieta skirta 8c klasės mokinei Gabrielei Daukšaitei. Šioms nugalėtojoms įteikti specialiai šventei sukurti apdovanojimai iš stiklo, įamžinantys jų haiku, – eilės išgraviruotos stikle, tarsi sustabdytos akimirkos.
Komisijos laureačių diplomais įvertintos dvi kūrėjos – rašytoja Jūratė Norvaišienė ir 5c klasės mokinė Urtė Vidmantaitė.
Palangos kurorto muziejaus nominacija skirta 8c klasės mokinei Emilijai Zakatovai.
Trys eilutės, kurios drąsina
Šių metų pasiekimai – tarsi natūralus tęsinys to, kas pradėta anksčiau. Jau praėjusiais metais „Ventos“ progimnazijos mokinių kūryba įvertinta Skuode, Palangoje vykusiuose haiku konkursuose, kur pelnytos prizinės vietos. Tai rodo ne tik sėkmę, bet ir kryptingai augantį santykį su šiuo subtiliu žanru.
„Į tylų, trapų haiku pasaulį mane pakvietė rašytoja Jūratė Norvaišienė. Iš pradžių mane patraukė jos kuriamų haiku skaidrumas ir jautrumas. Jos vedama ir mokoma šio žanro subtilybių, vis giliau pasinėriau į haiku pasaulį. Vėliau tuo keliu pakviečiau ir savo mokinius – ir netrukus pajutau, kad haiku pavergė ne tik mane, bet ir juos – mano jaunuosius kūrėjus“, – mintimis pasidalijo mokytoja G. Gedgaudaitė.
Toliau šį kūrybinį kelią atskleidžia haiku žanras ir mokinių patirtys. Haiku – tai trumpa, trijų eilučių, japonų kilmės poezijos forma, kuriai būdingas glaustumas, vaizdingumas ir akimirkos įspūdžio perteikimas. Vos trys eilutės, tačiau už jų slypi kur kas ilgesnis kelias, nei gali pasirodyti.
Pasak mokytojos, kurti haiku – tai mokytis atsisakyti pertekliaus, atsirinkti ir išgirsti tai, kas svarbiausia. Mokinės mokėsi ne tik dėlioti žodžius, bet ir sustoti – pastebėti tai, kas kasdienybėje dažnai praslysta pro akis ir tik trumpam sustojus įgauna prasmę. Pašnekovė pastebi, kad didžiausias pokytis – ne technika, o drąsa: vaikai vis mažiau bijo suklysti, vis labiau pasitiki tuo, ką jaučia. Jie mokosi ne tik kurti, bet ir girdėti save.
Kūryba įtraukia
Šias patirtis atskleidžia ir patys mokiniai.
„Būna, kad ilgai sėdi ir nieko neparašai. O paskui staiga ateina mintis – ir supranti, kad būtent jos ir laukei“, – pasakojo E. Donėlaitė.
Kita konkurso „Haiku Palangai 2026“ laureatė – G. Daukšaitė tvirtino: „Iš pradžių atrodė, kad trys eilutės – per mažai. Atrodė, kad nieko nepavyks pasakyti. O paskui randi tuos žodžius, kurie stipriai nugula į haiku.“
Pasak U. Vidmantaitės, jai, kaip kūrėjai, smagiausia, kad kas nors perskaitė ir šį tą pajuto.
„Man patiko, kad nereikia daug žodžių – užtenka tiksliai parinktų“, – šypsodamasi sakė E. Zakatova.
Šios mokinių mintys atskleidžia, kad joms haiku yra ne tik kūryba, bet ir vidinis patyrimas.
„Ypač džiugina akimirkos, kai mokiniai klausia: „Mokytoja, kur dar dalyvausime?“ Tuomet supranti, kad kūryba jau palietė jų vidų ir tapo jiems svarbi. Šiame kelyje nebeįmanoma sustoti – eini kartu su mokiniais, lydėdamas jų jautrumą, mąstymą ir pirmuosius kūrybinius atradimus. Toks procesas tampa patyriminiu mokymusi, kuris formuoja ne tik gebėjimą kurti, bet ir vidinį stuburą – stiprina pasitikėjimą savimi, ugdo drąsą kalbėti savo balsu ir tikėti tuo, ką jauti“, – atviravo mokytoja G. Gedgaudaitė.
Ji įsitikinusi, kad didžiausias pokytis įvyksta ne sąsiuvinyje – jis įvyksta žmoguje.
„Tai jau ne tik kūryba, bet ir augimas, ryšio kūrimas“, – didžiuodamasi savo mokinėmis pridūrė mokytoja.
Haiku atranda ir patys mažiausi
Šis kūrybinis kelias įkvėpė ir pradinių klasių mokytoją G. Jancevičiūtę. Paskatinta kolegės G. Gedgaudaitės, ji pati išbandė haiku žanrą ir pakvietė į jį pasinerti savo antrokus.
Mokytoja džiaugiasi, kad šis iš pirmo žvilgsnio sudėtingas žanras netikėtai sudomino jaunuosius kūrėjus ir tapo jiems artimas.
Pasak mokytojos, haiku kūrimas vaikams – ne tik kūrybinė veikla, bet ir prasminga mokymosi patirtis: „Vaikai skaičiavo skiemenis, ieškojo tinkamiausių žodžių, mokėsi išlaikyti mintį ir kalbėti apie tai, kas svarbu. Tai ir kalbos, ir mąstymo, ir jausmo ugdymas vienu metu.“
Ji pastebi, kad net patys jauniausi mokiniai geba pajusti haiku esmę – trumpai, bet tiksliai išreikšti tai, kas jiems svarbu.
„Labiausiai nustebino tai, kaip rimtai vaikai priėmė šią kūrybą. Jie ieškojo žodžių, klausė, ar tinka, ar skamba, ar jaučiasi. Tai buvo labai tikras procesas“, – pastebėjo mokytoja.
O kai pirmieji kūrybos bandymai įvertinami tokiu aukštu pasiekimu Lietuvoje, dar kartą įsitikini – mažas žingsnis gali tapti didelio kelio pradžia.
Šių jaunųjų kūrėjų darbai neliks tik konkurso akimirka – kaip ir kasmet, laureatų haiku nuo šios savaitės eksponuojami ant Palangos tilto ir lydės praeivius iki pat metų pabaigos. Tad kiekvienas, vaikščiodamas pajūriu, galės sustoti, perskaityti ir pajusti – trys eilutės gali pasakyti daugiau, nei atrodo. Tai dar vienas įrodymas, kad jaunųjų kūrėjų balsas vis garsiau skamba ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.
Neringa ŠVELNIENĖ
Loading ...
