Tai aktuali tema tiek bendrovėms, tiek žemdirbiams, tiek fiziniams asmenims, todėl pasiteiravome bendrovės „Apoil“, tiekiančios dyzelinius degalus dar nuo 1995 metų. Ji – viena seniausiai dirbančių ir patyrusių šioje srityje bendrovių Lietuvoje.
– Teigiate, kad degalai yra automobilio maistas. Ką turite omenyje sakydami „kokybės įtaka sveikatai“?
– Kalbant apie kokybės įtaką sveikatai, žvelgiama plačiau, nes tai turi įtakos tiek visuomenės sveikatai, tiek automobilio sveikatai ir, žinoma, bet kuriuo atveju ir piniginei.
Dyzelinas, kurio kokybės rodikliai žemesni, degdamas išskiria daugiau teršalų į aplinką. Katilinės, kurių kaminai aukšti, išskirsto teršalus aukštesniame atmosferos lygyje, tačiau automobiliai teršalus išskleidžia žemai, todėl jų fonas tvyro žemai. Ypač toks kenksmingas fonas tvyro transporto įmonių kiemuose, jų darbuotojai dirba kenksmingomis sąlygomis. Tokios sąlygos gali padaryti nepataisomą žalą darbuotojų sveikatai, pakeisdamos jų gyvenimą iš esmės, o paskui norint pasveikti leidžiami papildomi pinigai. Čia kalbame apie įtaką visuomenės sveikatai. O dėl automobilių sveikatos, tai irgi panašiai. Degdami teršalai teršia variklį, siurblius, filtrus, purkštukus, manžetus ir pan., sugadina alyvą, kuri atsakinga už degimo produktų išvalymą, o sugadinta nebeatlieka savo esminės funkcijos – mažinti dilimą. Trumpai tariant, automobilio remonto kaštai didėja, daugiau darbo laiko praleidžiama jį remontuojant, jo eksploatacijos laikas trumpėja. Jei degalų kokybės rodikliai nėra aukšti, tokių degalų sąnaudos gerokai didesnės. Apskritai tai dideli nuostoliai.
– Suprantama ir tai rimta, o ar pakankamas šalyje dėmesys kokybei, kuri daro tokią reikšmingą įtaką?
– Valstybinės bendrovės iki šiol daro viešuosius pirkimus, remdamosi mažiausios kainos principu. Už tai, žinoma, atsakinga Vyriausybė, ministerijos. Taip gimdomas valstybėje nesąžiningumas, skatinamas „kūrybiškumas“ nesąžiningai veiklai. Taip kenkiama valstybei tiek iš įstatymų kūrėjų pusės, tiek iš nesąžiningą veiklą vykdančių pusės.
Vartojančių degalus bendrovių vadovai yra prikūrę įvairių kontrolės skyrių, kaštų skyrių, pirkimų skyrių, tačiau tokių skyrių ar atsakingų asmenų, kaip degalų kokybės kontrolei, bendrovėse nėra. Už tai, kad jie būtų, atsako vadovai. Jeigu tai valstybinė įmonė, jos vadovas yra visiškai atsakingas už neūkiškumą ir žalą bendrovei. Jeigu tai privati bendrovė, tokia be kokybės kontrolės veikla gali būti tiek nekompetencija vadovo, inžinieriaus, mechanikų ir pan., nelygu, kokia struktūra, tiek laiko trūkumas, tiek aklas pasitikėjimas maža kaina ir tiekėju. Dabar yra taip, kad pasikliaujama aklai padėtu kokybės sertifikatu, kuris neįrodo kokybės, o tik ją žada, tačiau sukčiaujant neduodama. Privačioje bendrovėje, galima sakyti, neūkiškumas kerta jai pačiai per kišenę, bet vis tiek… Kurgi lieka žala valstybei, jei dėl prastos, sakykim, kokybės gadinama žmonių sveikata?
– Tikrai neištirti dirvonai, kurie, kaip dabar matome, yra reikšmingi. O tai ką siūlytumėte daryti?
– Valstybėje turėtų būti sukurta viešųjų pirkimų sistema, kuri leistų išsirinkti naudingiausią, bet ne pigiausią prekę. Tai netgi skatintų šalyje kurti aukštesnės kokybės produktus. Tai nėra lengva, bet būtina. Valstybinio, beje, ir privataus kapitalo transporto įmonės turėtų būti kontroliuojamos, ar vykdo ir kaip vykdo kokybės kontrolę, nustatant joms tvarką ir atsakomybes.
– Vis dėlto tai pokyčiai, ir nemenki, tad ar verta?.. Ir ar tikrai yra, kaip sakote, tų nesąžiningų tiekėjų?
– Bet kurioje srityje tokių yra, daugiausia visada ten, kur didesnis pelnas. Taigi verta ir būtina tai daryti. Pvz., jei į konkurso sąlygas būtų įtraukta ne tik sutarties įvykdymo garantija, bet ir kokybės užtikrinimo garantija, automatiškai atsirastų kokybės kontrolės poreikis. Kita vertus, tai žinutė ir atsakomybė tiekėjui. Į sutartį taip pat būtų galima įtraukti punktą, kad tiekėjas apmoka už bent 2 kartus atliktus pagrindinių parametrų laboratorinius tyrimus, kuriuos gavėjas atlieka kontrolei užtikrinti. Tačiau neturėtume akcentuoti vien tik nesąžiningų tiekėjų ir jų tiekiamo dyzelino. Reiktų nepamiršti, kad yra ir skirtingų gamintojų su besiskiriančiais kokybės rodikliais. Šalyje dominuoja Suomijoje pagamintas dyzelinas ir „Orlen Lietuvos“ pagamintas dyzelinas. Todėl atsirinkti ir naudoti kuo aukštesnės kokybės dyzeliną būtų tiek moralės, tiek atsakomybės, tiek materialinės gerovės klausimas.
Loading ...
