Didžioji savaitė yra ypatingas laikotarpis krikščioniškajame kalendoriuje, vedantis į svarbiausią metų šventę – Velykas. Ši savaitė, prasidedanti Verbų sekmadieniu, – tai ne tik religinio susikaupimo, bet ir senų tradicijų, papročių bei vidinio apsivalymo metas. Plungėje Didžioji savaitė paminėta laikantis visų katalikiškų tradicijų: prieš Velykų iškilmę vyko Didžiojo ketvirtadienio pamaldos, Didysis penktadienis paženklintas Kryžiaus kelio procesija miesto gatvėmis, Velyknakčio liturgija kvietė susimąstyti apie Prisikėlimo džiaugsmą ir prasmę.
Daiva Gerikienė
Kiekviena Didžiosios savaitės diena turi savo prasmę ir simboliką – nuo tylos ir rimties iki laukimo ir vilties. Tikintiesiems tai laikas apmąstyti tikėjimo esmę, atsigręžti į dvasines vertybes, o daugeliui – ir proga pabūti su šeima, laikantis per kartas perduodamų papročių. Būtent todėl Didžioji savaitė išsiskiria ne tik savo sakralumu, bet ir gebėjimu suvienyti žmones bendram laukimui, vedančiam į Prisikėlimo džiaugsmą. „Didelis ir labai svarbus dalykas, kad žmonės suvažiuoja, dalyvauja visi šv. Mišiose. Visiems reikia pabendravimo… Kiek daug ryšio per tą laiką atsiranda, pabuvimo kartu, atsiranda proga, kai žmonės išlenda iš telefonų“, – pažymėjo ir Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas kun. Vytautas Gedvainis, džiaugdamasis, kad Didžiąją savaitę plungiškiai nepamiršo Bažnyčios, kad aktyviai ir nuoširdžiai dalyvavo visose apeigose.
Dvasininkas priminė, jog Didžiosios savaitės viena svarbiausių dienų – Didysis ketvirtadienis. Ši diena svarbi visoje Bažnyčioje, kadangi kviečia tikinčiuosius sustoti ir apmąstyti ypatingus tikėjimo slėpinius. Tądien yra minimas Eucharistijos ir Kunigystės sakramentų įsteigimas. „Sakramentai yra žmogui skiriama Dievo pašvenčiamoji malonė. Švenčiausiasis sakramentas – didžiausia paslaptis žmogaus santykyje su Dievu. Dievas ne tik ruošiasi tave atpirkti, kad niekas negalėtų sutrukdyti tau amžinybės gauti, bet ir parodo savo begalinį rūpestį tavimi ir pasilieka Eucharistijoje duonos ir vyno pavidalu iki pasaulio pabaigos… Čia Dievo tokia absoliuti meilė ir rūpestis žmogumi, galimybė žmogui visąlaik, kas benutiktų, išlaikyti santykį su Dievu“, – apie Eucharistijos sakramento prasmę kalbėjo kun. V. Gedvainis.
Apie tai jis tikintiesiems skelbė ir per Didžiojo ketvirtadienio pamokslą: pasiruošti Velykoms reikia ne tik išoriškai, bet ir dvasiškai – kvietė tuos, kurie dar nebuvo, atlikti išpažintį, nes susitaikinimas su Dievu yra svarbi kelionės dalis, leidžianti švaria širdimi priimti Prisikėlimo džiaugsmą.
Didžiojo ketvirtadienio šv. Mišių metu klebonas dvylikai tikinčiųjų nuplovė ir nušluostė kojas. „Tai ypatinga apeiga, parodanti, kad kunigo pašaukimas yra tarnauti. Kunigą lengva užgauti, pastumti… Jei kunigas su žmogumi eis į karą, praras jo sielą Dievui, jei nulenks galvą, vis tiek žmogus kada nors supras ir pats suras Dievą, bus išganytas“, – Kunigystės sakramento prasmę aiškino V. Gedvainis.
Taigi Didysis ketvirtadienis parapijiečiams ne tik priminė sakramentų svarbą, bet ir kvietė kiekvieną tikintįjį atnaujinti savo tikėjimą, stiprinti ryšį su Dievu ir vienas kitu.
Didysis penktadienis Plungėje tradiciškai pasitiktas surengiant Kryžiaus kelio procesiją nuo Senamiesčio aikštės iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Vytauto gatve. Organizuodamas tokią eiseną kun. V. Gedvainis kviečia parapijos tikinčiuosius prisiminti Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį. Tai amžius menanti dvasinė krikščioniško tikėjimo išraiška, Velykų švenčių šviesoje pripildanti tikinčiųjų širdis Prisikėlimo vilties.
Pasak kun. V. Gedvainio, iš Kryžiaus kelio galima daug pasimokyti nuolankumo, kantrybės, ištvermės. Kristus parpuola, bet kiekvieną kartą atsikelia. Tai didelis vilties simbolis žmogaus gyvenimo sunkumuose. Kaip pastebėjo dvasininkas, eidami Kryžiaus kelią mes turime galimybę ne tik apmąstyti Kristaus kančią ir mūsų atpirkimo kainą, bet ir atrasti save toje atpirkimo kelionėje ir istorijoje.
„Į mirtį Jėzus Kristus ėjo Kryžiaus keliu. Einant Kryžiaus kelią, Bažnyčia turi gražią mintį – pagerbk Dievą, nes tiek per metus visko pridarei, nesilaikei Dievo kvietimo gerumui, atlaidumui, meilei, dosnumui… Nusisukai nuo Dievo. Ši procesija – ne užsidarius tarp bažnyčios sienų, bet skirta viešai paminėti šį kiekvienam krikščioniui brangų įvykį ir drąsiai liudyti tikėjimą mūsų miesto visuomenėje. Džiaugiuosi, jog kiekvienais metais netrūksta organizacijų, norinčių dalyvauti Kryžiaus kelio eisenoje“, – pridūrė dvasininkas.
Taigi procesijoje Vytauto gatve pasikeisdami kryžių nešė policijos pareigūnai, Plungės ligoninės, Plungės kultūros centro, Plungės rajono savivaldybės, Plungės technologijų ir verslo, Senamiesčio mokyklų, „Vičiūnų“ įmonės atstovai, ugniagesiai gelbėtojai, kitos organizacijos ir įstaigos. „Apglėbti kryžių yra kviečiami ne tik tų organizacijų vadovai, kurie paprastai neša kryžių, bet ir visa organizacija. Dalyvavimas procesijoje yra viešas Dievo pagerbimas, parodymas, kad jo neišsižadame. Plungiškiai pasižymi tuo, kad turi stiprią energiją pagarbos Dievui ir tikėjimui, todėl kaskart išlaikyti tradiciją organizuoti Kryžiaus kelią nėra sudėtinga. Ne visose parapijose tai vyksta“, – kalbėjo Plungės parapijos klebonas.
Didysis penktadienis, kaip žinome, yra vienintelė metų diena, kai bažnyčioje nelaikomos šv. Mišios, o vyksta Kryžiaus pagerbimo pamaldos. Jų metu buvo skaitoma Kristaus kančios istorija, kalbama visuotinė malda, vyko Kryžiaus pagerbimas.
Didžiosios savaitės svarbūs akcentai yra Didysis šeštadienis ir Velyknaktis – budėjimas laukiant Kristaus Prisikėlimo.
Plungės bažnyčioje Velyknakčio liturgija prasidėjo šventoriuje, kur uždegta ugnis. Ji pašventinta, nuo jos uždegta Velykų žvakė – Kristaus šviesos simbolis. Įnešus ją į tamsią bažnyčią, tikintieji užsidegė atsineštas žvakes – tai ženklas, kad Kristus nugali tamsą ir mirtį. Toliau skaityti Šventojo Rašto skaitiniai, po ilgos tylos ir susikaupimo laikotarpio suskambėjo „Aleliuja“, skelbiantis Prisikėlimo džiaugsmą, kurio tikintieji laukė visą gavėnios laiką. Velyknakčio metu taip pat pašventintas vanduo, atnaujinti krikšto pažadai. Visa tai, pasak kun. V. Gedvainio, primena, kad kiekvienas krikščionis yra pašauktas naujam gyvenimui su prisikėlusiu Kristumi.
„Nuo pačių žmonių ir, aišku, kunigų priklauso tikėjimo stiprumas visuomenėje. Kiekvienas iš mūsų metame savo krislelį į didžiulį tikėjimo kalną, ant kurio visi užlipę galėtume žvalgytis“, – apibendrindamas Didžiąją savaitę sakė kun. V. Gedvainis.
Loading ...
