Plungės turizmo informacijos centro veikla darosi vis labiau pastebima. Praėjusiais metais įstaigos darbuotojų komandos dėka pelnytas pasaulinis pripažinimas – Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija paskelbė, kad Plateliai tapo vienu iš „Geriausių turizmo kaimų 2025“. Už tiltus, drąsiai ir tvirtai nutiestus iš Platelių į visą pasaulį, už neįkainojamą, kryptingą ir atsidavusį darbą, siekiant, kad kraštas pelnytų garbingą įvertinimą, Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė buvo apdovanota per neseniai vykusį Mero padėkos vakarą.
Rita Stančiukienė
Lankomiausias objektas – Šaltojo karo muziejus
Su dešimt metų Plungės turizmo informacijos centrui (TIC) vadovaujančia S. Kasmauskiene susitikome pokalbio apie įstaigos siekį rajono unikalumą atverti visam pasauliui, norą, kad kuo daugiau žmonių atvažiuotų išgirsti Plungės krašto istorijos, pasimėgauti kultūringu ir tvariu turizmu.
Turizmo situaciją Plungės krašte S. Kasmauskienė vertina kaip stabilią. Dėl nuoseklaus darbo Plungė pagal turistų skaičių yra panašioje pozicijoje kaip Molėtai, Zarasai, Trakai, Tauragė. Daugiausia lankytojų pritraukia Šaltojo karo muziejus. „Ežerų, piliakalnių, gražios gamtos šalyje netrūksta, o Šaltojo karo muziejus – vienintelis toks Lietuvoje. Nors tai, kad turime Žemaitijoje didžiausią ir švariausią Platelių ežerą, taip pat yra didelis pliusas turizmui“, – kalbėjo pašnekovė.
Įvertinimas iš dangaus nenukrito
Žinia, kad Plateliai pasaulyje pripažinti „Geriausiu turizmo kaimu 2025“, daug kam buvo netikėta. Geriausias turizmo kaimas pasaulyje! „Kaip įmanoma, kad Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija pastebėjo mūsų mažyčius Platelius?“ – stebėjosi kai kurie plungiškiai. Ir iš tiesų, tokio titulo nėra laimėjusi nė viena kita Lietuvoje esanti vietovė, neturi ir kitos Baltijos šalys! Tik Plungės TIC-o kolektyvo ši žinia nenustebino.
Džiaugdamasi šiuo garbingu pripažinimu rajono turizmo bendruomenė tikrai žinojo, kad jis neatėjo savaime, nenukrito iš dangaus. „Paraiškos parengimas buvo tikrai sunkus ir pareikalavo daug darbo“, – prisipažino TIC-o direktorė. „Bet taip norėjosi pamėginti. Esu užsispyrusi žemaitė, mėgstu dalyvauti, varžytis ir laimėti. Pamačiusi kvietimą teikti paraiškas, pagalvojau: jeigu kiti miestai gali, kodėl Plungė – ne? Norėjosi pasilyginti su kitais, ir mums pavyko“, – tęsė mintį rajono turizmui vadovaujanti plungiškė.
Laimėjus projektą, pasak S. Kasmauskienės, Plungės kraštas bus labiau matomas pasaulyje, o Plateliai įtraukti į geriausių kaimų tinklą: „Vykdydami projektines veiklas keisimės patirtimi su kitais dalyviais, mokysimės mes, mokysis ir turizmo paslaugų teikėjai, o kraštas gaus gerą reklamą. Tikimės, kad pavyks mums išnaudoti galimybę ir pritrauksime ne tik vietinių turistų, bet ir svečių iš užsienio.“
75–80 proc. į Plungę atvykstančių turistų – lietuviai
Šiais metais sausio 7 dieną sukako dešimt metų, kai S. Kasmauskienė pradėjo vadovauti Plungės TIC-ui. Centro veikla tuo metu buvo apmirusi. Todėl iš karto pradėta dalyvauti parodose ir skleisti žinią apie nuostabų Plungės kraštą, jame esančius lankytinus objektus. Pastangos netrukus subrandino vaisius – kraštas turistams darėsi vis įdomesnis ir sulaukė daugiau žmonių.
75–80 proc. į Plungę atvykstančių turistų – lietuviai, norintys geriau pažinti savo šalį. Kita dalis – užsieniečiai. Dažniausiai svečių sulaukiama iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Pamažu kraštą atranda ir olandai, čekai, italai. Nors pagrindiniai turistų iš užsienio srautai nukreipiami į didmiesčius, ilgesniam laikui atvažiavę užsieniečiai lankosi ir regionuose. Praėjusią vasarą po Plungės kraštą žvalgėsi italų grupė, kuriai ypatingą įspūdį paliko švara, palaikoma ne tik miestuose, bet ir miesteliuose, kaimuose.
Tradicijų ir naujovių sintezė
Turizmo srityje užmigti ant laurų nevalia. Norėdamas pritraukti lankytojų privalai būti įdomesnis nei kiti, išsiskirti tuo, ką gali pasiūlyti. Tenka derinti tradicijas su naujovėmis, nes turistų lūkesčiai nuolat kinta. Keliaujantieji nori ne tik pamatyti, jiems reikia ir pojūčių. Reikia būti kuo nors – gal skoniu, gal potyriais – išskirtiniam.
„Esame pramonės miestas. Turizmas įneša savo indėlį į ekonomiką, bet nėra pagrindinis miesto variklis. Dabar ant bangos tvarus turizmas. Ta linkme esame gana pažengę tiek Lietuvos, tiek užsienio mastu. Dabar vis dažniau kalbama apie lėtesnį turizmą, mes tokį ir siūlome – pėsčiųjų žygiai, dviračių takai, buvimas gamtoje. Saugant ir puoselėjant tradicijas kartu būtina žengti koja kojon su technologijos naujovėmis. Skaitmenizacija pasiekė turizmo sritį – ir Plungėje turime išmanųjį parką, prie lankytinų objektų esame įrengę QR kodus, per kuriuos galima nuskaityti visą informaciją apie objektus. Ir praėjusiais metais vykdytas projektas „Misija Čiurlionis“, kuris buvo nominuotas „2025 metų pažintine kelionių po Lietuvą patirtimi“, buvo skaitmenizuotas“, – apie kryptis, kuriomis turėtų vystytis turizmas, kalbėjo pašnekovė.
Pagrindinės problemos – patalpos ir žmogiškieji ištekliai
Plungės TIC-as per pastarąjį dešimtmetį yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, S. Kasmauskienės apdovanojimų lentynoje – ir auksinis ženklelis už nuopelnus turizmui.
Tačiau nėra namų be dūmų… Todėl pasidomėjome, su kokiais iššūkiais Plungės TIC-as susiduria. Pirmuoju numerius įvardinta problema – centro patalpos, kurios yra labai geroje vietoje, bet per mažos aktyvią veiklą vykdančiai įstaigai. „Jeigu turėtume didesnes patalpas, galėtume priimti didesnes grupes, teikti turistams daugiau paslaugų“, – neslėpė direktorė. Dar viena, bet ne mažiau svarbi problema – žmogiškieji ištekliai. Centre dirba tik trys darbuotojai. Todėl vasarą, kai dirbama 7 dienas per savaitę, žmonių trūkumas tampa didžiuliu iššūkiu.
Direktorė taip pat svajoja apie geresnį finansavimą, kurį turėdama galėtų dar labiau padidinti Plungės krašto matomumą.
Į turizmo sritį pasuko netikėtai
Sėkmingai centrui vadovaujanti S. Kasmauskienė pasakojo, kad į turizmo sritį atėjo gana netikėtai: „Niekad negalvojau dirbti turizmo sektoriuje. Bet pasitaikė galimybė ir ja pasinaudojau. Atėjau turėdama tik pagrindus, dirbdama mokiausi ir sėmiausi vis naujos patirties. Kai sieki, ir pasieki. Į priekį stumia rezultatai ir palaikanti turizmo bendruomenė, bet viena iš svarbiausių stengtis motyvuojančių priežasčių – meilė ir atsidavimas savo kraštui.“
Sandra – plungiškė. Net išvažiavusi studijuoti visada žinojo, kad grįš dirbti į gimtąjį kraštą. Plungiškis ir jos vyras Andrius. „Susipažinome dar būdami mokiniai. Ir mūsų mokyklinė meilė išaugo į daugiavaikę šeimą. Auginame sūnų Matą ir dvynukes – Gustę ir Godą. Vyras dirba Alsėdžių mokykloje matematikos mokytoju“, – praskleidė savo asmeninio gyvenimo užsklandą pašnekovė.
Moteris kalbėjo, kad su šeima keliauja dar nuo tada, kai vaikai buvo maži. Iš pradžių savaitgaliais žvalgydavosi po gimtojo rajono apylinkes, vėliau maršrute atsirado kiti šalies miestai ir rajonai. Prieš dvejus metus šeima vyko į ilgesnę kelionę po Čekiją, kur patyrė labai daug įspūdžių. Tačiau pačia įspūdingiausia savo gyvenimo kelione pašnekovė įvardija išvyką į Kiniją, kurios metu ir atsiėmė Plateliams atitekusią nominaciją.
Vyras ir žmona šoka Alsėdžių liaudies šokių kolektyve „Sruojoks“. Šeimos pomėgis – pasivaikščiojimas gamtoje – savaime įsiliejo į turizmo veiklą, nes TIC-as
organizuoja įvairius žygius, pritraukiančius daugybę žygeivių.
Pasmalsavome, ką turizmo vadovė pirmiausia parodo savo svečiams. „Sulaukę šeimoje svečių pirmiausia parodome Plungės perlą – dvaro parką ir rūmus. Taip pat nusivežame juos pasivaikščioti Plungės jūros pakrantėmis, paplaukioti vandens dviračiais. Ir, žinoma, parodau atgimstantį Gandingos piliakalnį, šalia kurio gyvename“, – pasakojo S. Kasmauskienė.
Baigdami paklausėme, kokią žinutę TIC-o vadovė norėtų perduoti žmonėms, kurie dar neatrado Plungės krašto.
„Šia žinutę skleidžiame kiekvienoje parodoje. Kviečiame visus atvažiuoti į Plungę ir pasimėgauti tvariu, kultūringu turizmu, neskubant atrasti naujas vietas, pasisemti naujos patirties“, – atsakė pašnekovė.
Loading ...
