Balandžio 27-ąją medicinos darbuotojai minėjo savo profesinę šventę. Ši data – puiki proga atsiminti ir atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūros srityje dirbančius ir dirbusius kraštiečius.
Šįkart pokalbiui pasirinkome didžiąją dalį savo gyvenimo dėl kitų gerovės atidavusias seseris Editą Jurevičienę ir Liną Mikuckienę, žarėniškiams geriau žinomas kaip seseris Vitartaites – buvusios Žarėnų ambulatorijos akušerės Janinos Vitartienės dukteris.
Monika GIRDVAINĖ
„Ši atmintina diena mums yra šventė, nes visos šeimos moterys, pradedant amžinatilsį mama Janina Vitartiene, esame medikės. Mama daug metų dirbo Žarėnų ambulatorijoje akušere. Taigi nuo pat vaikystės turėjome išskirtinį ryšį su medicina.
Mėgdavome ateiti pas mamą į darbą, kartu su ja lankyti pacientus, stebėti, kaip ji dirba. O seniau dirbti buvo tikrai sunku: mamai teko ir gimdymus priimti, ir naktimis keltis ir eiti, kad sergančiajam suteiktų pirmąją pagalbą. Daugelis žarėniškių švelniai ją vadindavo „mūsų daktare“. Taigi augome matydamos, kokia yra mediko profesija. Žavėjo tai, kad mama visada su meile atsiliepdavo apie savo darbą“, – apie kelią sveikatos priežiūros srityje pokalbį pradeda iš Žarėnų kilusios seserys.
Todėl nė kiek nekeista, kad aplinkoje, kur padėti žmogui yra svarbiausia vertybė, augusios seserys savo gyvenimus, kaip ir mama, nusprendė sieti su medicina.
Edita Jurevičienė pasirinko biomedicinos technologo specialybę. Ji šioje srityje dirba 31-erius metus. Moteris jau ilgą laiką yra Regioninės Telšių ligoninės Klinikinės laboratorijos vyr. biomedicinos technologė.
„Mano darbas labai įdomus. Technologijos sparčiai tobulėja, todėl reikia daug domėtis naujovėmis, nuolat tobulinti žinias, kad viską išmanytum, įvaldytum ir gebėtum atlikti visas paskirtas funkcijas“, – sako Edita.
Lina Mikuckienė pasirinko bendrosios praktikos slaugytojo specialybę. Ji jau 23 metus dirba Viešvėnuose esančioje L. M. Šilgalienės įmonėje „Sveikata“, teikiančioje pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
„Mano darbas labai panašus į mamos. Tenka bėgti į pagalbą žmonėms ir po darbo valandų, ir savaitgaliais. Bet nesu tas žmogus, kuris skųstųsi – džiaugiuosi galėjusi padėti kitam“, – teigia Lina.
Šalyje vyraujantis karantino režimas – dar vienas iššūkis medicinos darbuotojams. Tačiau seserys šiuo visiems sudėtingu laikotarpiu tvirtina galinčios dirbti be papildomo streso. Lina pastaruoju metu daugiausia dirba nuotoliniu būdu, tik esant rimtam reikalui, susitinka su pacientais.
„Džiaugiuosi, kad tarp telšiškių medikų nėra užsikrėtusių koronavirusine infekcija. Už tai esame dėkingi ligoninės administracijai, kuri rūpinasi darbuotojų sauga. Esame visapusiškai aprūpinti apsaugos priemonėmis“, – džiaugiasi E. Jurevičienė.
Seserys teigia, kad dirbti sunkų ir atsakingą darbą joms padeda per daugelį metų išugdytos vertybės: ištvermė, tolerancija, atsidavimas darbui, greita reakcija, noras įsisavinti naujoves. Jų nuomone, be šių asmeninių savybių dirbti medicinos srityje būtų gana sudėtinga.
„Mes visada prisimename ir didžiuojamės pasirinkusios nepakartojamą profesiją, nes būti mediku gali ne kiekvienas žmogus. Darbas medicinoje dar labiau sutvirtino mūsų ryšį. Nors susitikusios ir stengiamės nekalbėti apie mediciną, bet, kaip sako artimieji, kalbos vis vien baigiasi apie ligas“, – juokauja seserys.
Loading ...
