Ug­nė Si­riū­tė – 2024-ųjų po­pu­lia­riau­sia Tel­šių ra­jo­no spor­ti­nin­kė

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ skai­ty­to­jai jau de­vin­tus me­tus rin­ko po­pu­lia­riau­sią spor­ti­nin­ką. Su­su­ma­vus bal­sus in­ter­ne­te ir ku­po­nus iš laik­raš­čio „Po­pu­lia­riau­sio Tel­šių ra­jo­no spor­ti­nin­ko 2024“ ti­tu­las ati­te­ko iš­tver­mės jo­ji­mo spor­to at­sto­vei Ug­nei Si­riū­tei.

Spor­ti­nin­kę ir jos žir­gą sie­ja ypa­tin­gas ry­šys, ku­ria­me svar­biau­sia – bū­ti vie­na ko­man­da: „Šis spor­tas yra iš­skir­ti­nis, nes tu ne­si vie­nas. Vi­sa­da su ta­vi­mi yra ta­vo par­tne­ris žir­gas.“

Ug­nė da­li­ja­si min­ti­mis apie mei­lę žir­gams, spor­tą ir pa­sie­ki­mus.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Be­ga­li­nė mei­lė žir­gams

Try­li­ka­me­tė U. Si­riū­tė tre­ni­ruo­ja­si ne­to­li Tel­šių įsi­kū­ru­sia­me jo­ji­mo spor­to klu­be „To­po­lis“.

Mer­gai­tę žir­gai do­mi­no nuo pat vai­kys­tės, bet la­biau jais su­si­do­mė­jo bū­da­ma de­vy­ne­rių. Tais pa­čiais me­tais da­ly­va­vo jo­ji­mo sto­vyk­lo­je, kur ir su­si­rgo šia „li­ga“. Bū­da­ma de­šim­ties me­tų, at­vy­ko į jo­ji­mo spor­to klu­bo „To­po­lis“ žir­gy­ną, ku­ria­me tre­ne­rės ją su­pa­žin­di­no su iš­tver­mės jo­ji­mu. Net­ru­kus mer­gai­tė jau da­ly­va­vo var­žy­bo­se, nes tu­rė­jo jo­ji­mo pa­grin­dus, tad juos pa­to­bu­li­nu­si ga­lė­jo star­tuo­ti. Pra­dė­jo nuo trum­pos dis­tan­ci­jos – 26 km, o šiuo me­tu jos il­giau­sia nu­jo­ta dis­tan­ci­ja – 65 km.

Ug­nę šia­me spor­te la­biau­siai mo­ty­vuo­ja ap­lin­ki­nių pa­lai­ky­mas, be­ga­li­nė mei­lė žir­gams ir spor­tui. Ži­no­ma, ir vis ge­rė­jan­tys jos re­zul­ta­tai. „Jei mo­ty­va­ci­jos pri­trūks­ta, vi­sa­da pri­si­me­nu pa­tar­lę „Ne­mesk ke­lio dėl ta­ke­lio“, – sa­kė spor­ti­nin­kė.

Tre­ni­ruo­tės

U. Si­riū­tės tre­ni­ruo­čių gra­fi­kas pri­klau­so nuo se­zo­no ir kam rei­kia ruoš­tis. Pa­čia­me se­zo­no įkarš­ty­je tre­ni­ruo­tės pra­si­de­da ry­te, nes die­ną bū­na la­bai karš­ta, to­dėl dėl žir­go ge­ro­vės ten­ka tre­ni­ruo­tis anks­ti ry­tais.

„Po tre­ni­ruo­tės bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti žir­gais – juos ma­sa­žuo­ja­me, tik­ri­na­me, kaip žir­gas jau­čia­si po tre­ni­ruo­tės ne tik fi­ziš­kai, bet ir emo­ciš­kai, mau­do­me, šu­kuo­ja­me, bend­rau­ja­me“, – kal­bė­jo Ug­nė.

Pa­si­ruo­ši­mas var­žy­boms

Pa­sak rai­te­lės, pa­ruoš­ti žir­gą var­žy­boms trun­ka la­bai il­gai. Žir­gas pra­de­da­mas tre­ni­ruo­ti nuo pat ma­žens. Jau tri­me­tis jis yra vai­ko­mas nau­do­jant kor­dą, ve­džio­ja­mas ir pra­ti­na­mas prie vi­so­kių „vai­duok­lių“, mo­ko­mas ne­bi­jo­ti pi­la­mo van­dens, traš­kan­čio bu­te­liu­ko. Pa­si­ruo­ši­mas iš­tver­mės var­žy­boms yra il­gas ir daug kant­ry­bės rei­ka­lau­jan­tis pro­ce­sas tiek žir­gui, tiek ir rai­te­liui.

„Per die­ną ten­ka nu­jo­ti net ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų, o po tre­ni­ruo­tės to­liau rū­pin­tis žir­gu, tad ark­li­dė­se – tar­si gy­ve­ni. Šis spor­tas yra iš­skir­ti­nis, nes tu ne­si vie­nas. Vi­sa­da su ta­vi­mi yra ta­vo par­tne­ris žir­gas, ku­ris ne­ga­li tau pa­sa­ky­ti, kad jam šian­dien blo­ga nuo­tai­ka ar kaž­ką skau­da, to­dėl kuo dau­giau lai­ko pra­lei­di su žir­gu, tuo la­biau jį pra­de­di su­pras­ti be žo­džių ir pa­žin­ti. Kai pra­de­di su­pras­ti žir­gą, tuo­met ir vi­si pa­sie­ki­mai, tre­ni­ruo­tės pa­si­da­ro ki­to­kios, at­ro­do, lyg žir­gas ir aš esa­me vie­nas ir tas pa­ts. Aš sten­giuo­si dėl jo, jis sten­gia­si dėl ma­nęs, o ko­man­da sten­gia­si dėl mū­sų“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

DAUGIAU SKAITYKITE „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 13 (2550)