T. Tri­mai­lo­vas: „Va­gys­tės iš na­mų ir įmo­nių, sa­vi­žu­dy­bės ir eis­mo įvy­kiai yra įpras­ta mū­sų kas­die­ny­bė“

Spa­lio 27-ąją bu­vo mi­ni­ma Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos die­na. Ta pro­ga pa­kal­bi­no­me To­mą Tri­mai­lo­vą, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te bai­gu­sį tei­sės ir po­li­ci­jos veik­los stu­di­jas ir šiuo me­tu dir­ban­tį Lie­tu­vos po­li­ci­jo­je, ei­nan­tį Tel­šių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­lis­ti­nių ty­ri­mų po­sky­rio vir­ši­nin­ko pa­rei­gas.

„Mū­sų kas­die­ny­bė ne­nus­pė­ja­ma. Tur­būt di­džiau­sias iš­šū­kis yra tai, kad dar­bo die­nos neį­ma­no­ma su­si­pla­nuo­ti. Nors uži­mu va­do­vo pa­rei­gas, va­do­va­vi­mo funk­ci­jas vyk­dau mi­ni­ma­liai. Aš da­lį dar­bo lai­ko pra­lei­džiu bu­dė­da­mas pa­mai­no­mis ir at­lik­da­mas įvy­kio vie­tų ap­žiū­ras kar­tu su pa­da­li­nio spe­cia­lis­tais“, – apie dar­bo spe­ci­fi­ką kal­bė­jo pa­rei­gū­nas.

Dia­na PU­ZE­RĖ

– Kal­ba­mės Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos die­nos iš­va­ka­rė­se. Ar kaip nors ypa­tin­gai su ko­le­go­mis pa­mi­nė­si­te šią die­ną?

– Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos die­na yra pa­ti svar­biau­sia me­tų šven­tė kiek­vie­nam kri­mi­na­lis­tui. Nuo se­nų lai­kų tu­ri­me tra­di­ci­ją – šią šven­tę pra­lei­džia­me kar­tu su ko­le­go­mis. Kiek­vie­nais me­tais vyks­ta Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos die­nos mi­nė­ji­mas, ku­rio me­tu va­do­vai ap­do­va­no­ja ge­riau­sių re­zul­ta­tų pa­sie­ku­sius dar­buo­to­jus. Po to, esant ga­li­my­bei, vi­si su­si­ren­ka­me prie puo­de­lio ka­vos ir py­ra­go.

– Su ko­kiais kas­die­niais iš­šū­kiais su­si­du­ria­te sa­vo dar­be? Ku­ri dar­bo da­lis yra pa­ti sun­kiau­sia?

– Mū­sų kas­die­ny­bė ne­nus­pė­ja­ma. Tur­būt di­džiau­sias iš­šū­kis yra tai, kad dar­bo die­nos neį­ma­no­ma su­si­pla­nuo­ti. Nors uži­mu va­do­vo pa­rei­gas, va­do­va­vi­mo funk­ci­jas vyk­dau mi­ni­ma­liai. Aš da­lį dar­bo lai­ko pra­lei­džiu bu­dė­da­mas pa­mai­no­mis ir at­lik­da­mas įvy­kio vie­tų ap­žiū­ras kar­tu su pa­da­li­nio spe­cia­lis­tais. Ka­dan­gi esa­me Lie­tu­vos CSI eks­per­tai, mū­sų dar­buo­to­jai pri­va­lo bū­ti pa­si­ruo­šę įtemp­tai dar­bo die­nai. Nie­ka­da ne­ži­no, kur pri­reiks pa­gal­bos pa­nau­do­jant spe­cia­lią­sias ži­nias ir kri­mi­na­lis­ti­nes prie­mo­nes. Vie­ną die­ną narp­lio­ja­me tur­ti­nius nu­si­kal­ti­mus, ki­tą – nu­si­kal­ti­mus svei­ka­tai ir gy­vy­bei, tre­čią – eis­mo įvy­kius, per ku­riuos žu­vo ar sun­kiai bu­vo su­ža­lo­ti žmo­nės. Bū­na ir taip, kad vis­kas su­puo­la vie­ną die­ną. O kur dar vi­si ne­kas­die­niai įvy­kiai, to­kie kaip šau­na­mo­jo gink­lo ar sprogs­ta­mų­jų me­džia­gų pa­nau­do­ji­mas, nar­ko­ti­nių me­džia­gų ga­mi­ni­mo la­bo­ra­to­ri­jos, na­mi­nės deg­ti­nės fab­ri­kė­liai, nu­žu­dy­mai ir pa­na­šiai. Pri­va­lo­me per­sio­rien­tuo­ti nuo vie­no po­bū­džio nu­si­kal­ti­mų prie ki­to, nes ski­ria­si įvy­kio vie­tos ty­ri­mo me­to­dai ir prie­mo­nės.

Mū­sų ap­tar­nau­ja­ma te­ri­to­ri­ja api­ma de­vy­nis ra­jo­nus ir drie­kia­si nuo Ma­žei­kių ra­jo­no iki Ra­sei­nių ra­jo­no, to­dėl daug lai­ko uži­ma ke­lio­nė iki įvy­kio vie­tos. Tur­būt sun­kiau­sia at­lie­kant įvy­kio vie­tos ap­žiū­ras yra pa­ma­ty­ti ir su­ras­ti vi­sus by­los ty­ri­mui reikš­min­gus įro­dy­mus. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad at­si­du­ria­te sve­ti­mo­je ap­lin­ko­je, pil­no­je su­lau­žy­tų ir iš­mė­ty­tų daik­tų, krau­jo ir rei­kia iš­siaiš­kin­ti, kaip įvyk­dy­tas nu­si­kal­ti­mas, kaip pa­te­ko ir pa­si­ša­li­no įta­ria­ma­sis, kiek bu­vo as­me­nų, ko­kius veiks­mus jie at­li­ko įvy­kio vie­to­je ir ar pa­li­ko ko­kių nors pėd­sa­kų, pa­gal ku­riuos ga­lė­tu­me nu­sta­ty­ti įta­ria­mo­jo as­me­ny­bę.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te la­biau­siai įsi­mi­nu­sius įvy­kius dar­be.

– Gal­būt nu­skam­bės la­bai šal­tai ir šiurkš­čiai, bet mus sun­ku nu­ste­bin­ti. Va­gys­tės iš na­mų ir įmo­nių, sa­vi­žu­dy­bės ir eis­mo įvy­kiai yra įpras­ta mū­sų kas­die­ny­bė. Ta­čiau įsi­min­ti­nų įvy­kių bu­vo tik­rai ne vie­nas. Vie­nus pri­si­me­nu tie­siog dėl vaiz­do, ku­rį teko pa­ma­ty­ti, ki­tus – dėl pa­nau­do­tų ne­tra­di­ci­nių kri­mi­na­lis­ti­nių me­to­dų. Vie­nas iš to­kių – spa­lio 14 die­ną įvyk­dy­tas nu­žu­dy­mas Tel­šiuo­se, ta­čiau apie jį kal­bė­ti dar anks­ti, nes vyks­ta in­ten­sy­vūs iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mai.

Tur­būt pa­me­na­te prieš ket­ve­rius me­tus įvyk­dy­tą Ma­žei­kių ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ty­rė­jo nu­žu­dy­mą. Ta­da gais­ra­vie­tė­je bu­vo ras­tas ap­de­gęs žmo­gaus kū­nas, ir mes įta­rė­me, kad tai ga­li bū­ti įta­ria­ma­sis. Ka­dan­gi kū­nas bu­vo neat­pa­žįs­ta­mai ap­de­gęs, jį iden­ti­fi­kuo­ti bu­vo ga­li­ma tik at­li­kus DNR ty­ri­mą. Mė­gi­nius iš la­vo­no vi­sa­da pai­ma me­di­ci­nos eks­per­tas, at­lik­da­mas kū­no ty­ri­mą mor­ge. Tur­būt tai bu­vo pir­mas ir kol kas vie­nin­te­lis kar­tas Lie­tu­vo­je, kai tie mė­gi­niai, t. y. krau­jas, da­lis rau­mens ir da­lis kau­lo, bu­vo paim­ti tie­siog įvy­kio vie­to­je, at­lie­kant la­vo­no ap­žiū­rą. Ta­da mė­gi­niai sraig­tas­par­niu nu­skrai­din­ti į la­bo­ra­to­ri­ją. Ka­dan­gi bu­vo penk­ta­die­nio va­ka­ras, la­bo­ra­to­ri­jo­je dir­ban­tys spe­cia­lis­tai iš na­mų grį­žo į sa­vo dar­bo vie­tą ir per ke­lias va­lan­das at­li­kę ty­ri­mą pa­tvir­ti­no įta­ria­mo­jo ta­pa­ty­bę.

– Kri­mi­na­lis­to dar­be – vien nei­gia­mos emo­ci­jos. Ar ga­li­te „su­lau­žy­ti“ šį tei­gi­nį ir pa­si­da­ly­ti ge­rą­ja pro­fe­si­jos pu­se, aki­mir­ko­mis, ku­rios su­tei­kia dau­giau­sia džiaugs­mo?

– Aš mėgs­tu sa­ky­ti, kad kiek­vie­na­me dar­be yra sa­va ro­man­ti­ka, ta­čiau rei­kia su­ge­bė­ti ją pa­ma­ty­ti…

DAUGIAU SKAITYKITE „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 84 (2522)