Organų transplantacijos nuo įprastų operacijų skiriasi tuo, kad, atliekant persodinimą, visų pirma reikia turėti, ką persodinti. Tinkamo persodinti organo gavimas ir yra viena sudėtingiausių transplantacijos problemų.
Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai su įvairaus amžiaus mažeikiškiais kalbėjosi apie organų donorystę ir transplantaciją – iškylančias problemas bei išbandymus, apie dalijimąsi ir gerumą, apie mažų žmonių didelius džiaugsmus.
Tikslas – skleisti informaciją
Nacionalinis transplantacijos biuras ir jame dirbantys žmonės yra tarsi jungtis tarp vieno ar kito organo persodinimo laukiančių ligonių, mirusiojo, kurio organai gali būti padovanoti tiems, kuriems jų reikia, ir medikų.
Praėjusią savaitę biuro vadovė Audronė Būziuvienė ir jos komanda lankėsi vienoje iš miesto radijo stočių, Regioninėje Mažeikių ligoninėje, bendravo su Gabijos bei Merkelio Račkausko gimnazijų bendruomenių nariais, Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje surengė vaikų piešinių apie donorystę parodos atidarymą.
Pagrindinis vizito į Mažeikius tikslas – kuo plačiau ir garsiau skleisti informaciją apie organų donorystę ir transplantaciją.
Surengė piešinių konkursą
Pasak A. Būziuvienės, ji ir biuro komandos nariai apie donorystę ir transplantaciją kalba įvairiomis formomis: tiesiogiai atsakinėja į žmonėms rūpimus klausimus, veda paskaitas, rodo neseniai sukurtą keturių dalių dokumentinį filmą „Prisikėlimas“, dalijasi informacija įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
„Dar viena iš kalbėjimo apie donorystę ir transplantaciją formų – piešinys.
Norime įtraukti vaikus, kad jie nuo mažų dienų pradėtų tuo domėtis. Kad domėtųsi taip, kaip tuo metu supranta, kaip mato“, – pristatydama Lietuvos vaikų ir jaunimo nupieštus gražiausius, įdomiausius piešinius kalbėjo viešnia.
Dar pernai biuras pakvietė šalies vaikus ir jaunimą piešti, kurti donorystės tema ir dalyvauti piešinių konkurse. Į šį kvietimą atsiliepė nemažai jaunųjų menininkų – per mėnesį sulaukta daugiau nei 300 darbų, kuriuos sukūrė 5–10 klasių moksleiviai. Organizatoriai piešinius įvertino, atrinko pačius įdomiausius, prasmingiausius ir paruošė parodą.
Mažeikiai yra pirmasis miestas, kuriame ši paroda pradėjo savo kelionę po Lietuvą.
Vaikams ir jaunimui – normalus dalykas
Parodos organizatorių teigimu, piešdami vaikai gilinosi į donorystės idėjas, nešiojosi jas savo širdyse ir mintyse, aptarinėjo su mokytojais ir tėvais.
Piešiniuose pavaizduoti su organų donoryste susiję žmonės, simbolinis organų ir audinių dovanojimo aktas, praradimo skausmas ir suteikta viltis gyventi, organų donorystės simboliai.
Biuro specialistai pastebi, kad jaunajai kartai organų donorystė ir transplantacija – visiškai normalus ir suprantamas dalykas. Tačiau, kad tai pasiektų, jie nuolat privalo įdėti labai daug pastangų. Pavyzdžiui, reguliariai įvairiuose Lietuvos kampeliuose skaitomos paskaitos, skirtos vaikams ir suaugusiesiems. Vien šiais metais jų perskaityta beveik trisdešimt.
„Vaikai grįžę pasakoja tėvams, ką išgirdo, sužino, kiek žmonių Lietuvoje laukia transplantacijų ir kad donorystei ištartas „taip“ gali dovanoti net septynis gyvenimus. Galbūt to svarbaus lemtingo sprendimo priimti niekada ir neprireiks, bet svarbiausia, kad apie tai kalbamės“, – pasakojo A. Būziuvienė.
Filme – mažeikiškio istorija
Tai, kad vaikų piešinių paroda savo kelionę aplink Lietuvą pradėjo Mažeikiuose, nėra atsitiktinumas.
Praėjusiais metais mūsų miesto gyventojui Virginijui, kuriam medikai buvo diagnozavę paskutinę širdies nepakankamumo stadiją, nutiko labai graži sėkmės istorija – mažeikiškiui buvo persodinta Donoro širdis.
Pasak A. Būziuvienės, įvykiai susidėliojo taip, kad 2023 metų rugsėjį Lietuvos televizija pradėjo 4 dalių dokumentinių filmų ciklą „Prisikėlimas“. Netrukus biuro specialistai gavo pranešimą, kad yra donoras, donorinė širdis. O atlikus pirminį organo donoro ir recipiento parinkimą pagal kraujo grupę, ūgį, svorį, recipiento laukimo laiką ir ligos sudėtingumą, ši širdis labiausiai tiko mažeikiškiui.
„Taip jau yra, kad kai atsiranda donoras, žmonės, kuriems tinka jo organai, turi greitai atvažiuoti į Vilnių. Mažeikiškiui „greitoji“ pasakė, kad į Vilnių jo neveš, nes jo sveikatos būklė stabili ir lydėti jo nereikia. Žmogus nutarė, kad atvyks autobusu. Mes apskaičiavome, kad autobusas į sostinę važiuos labai ilgai. Paskambinome į Mažeikių rajono savivaldybę ir paprašėme rajono vadovų pagalbos. Buvo skirtas vairuotojas ir automobilis. Ir Virginijus sėkmingai buvo atvežtas į Vilnių“, – įvykių eigą prisiminė A. Būziuvienė.
Mažeikiškio Virginijaus istorija, jo artimųjų mintys buvo įamžintos dokumentinio filmo „Prisikėlimas“ pirmojoje dalyje. Visas dokumentikos dalis galima susirasti ir peržiūrėti „Youtube“ ir „LRT EPIKOJE“.
Susimąstoma tada, kai ištinka bėda
Bibliotekoje vykusiame parodos pristatyme, filmo „Prisikėlimas“ pirmosios dalies peržiūroje dalyvavo ir pats jo herojus Virginijus, ir jo artimieji.
Donoro širdis mažeikiškiui buvo padovanota praėjusių metų rugsėjo 5-ąją. Šiandien, išgyvenęs transplantacijos operaciją, sveikimo, reabilitacijos etapus, jis gyvena naują gyvenimą ir sako, kad rugsėjo 5-oji bus jo antrasis gimtadienis.
„Aš tikėjau, kad viskas bus gerai. Labai ačiū visiems, kas prisidėjo prie to, kad šiandien esu gyvas“, – su ašaromis akyse kalbėjo mažeikiškis.
Jo marti Renata pasakojo, kad žinia apie uošviui atliktą širdies transplantacijos operaciją labai greitai pasklido ir iš giminių, bičiulių, pažįstamų šeima sulaukė labai daug palaikymo.
„Paskui, kai viskas baigėsi, iš daug žmonių išgirdau tokią mintį: apie donorystę nesusimąstai tol, kol ta tema tavęs nepaliečia iš arčiau“, – renginyje bibliotekoje kalbėjo mažeikiškė.
Apie situaciją skaičiais
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje nesutikimą, kad jų audiniai ir organai po mirties būtų panaudoti transplantacijai, yra išreiškę daugiau nei 5,4 tūkst. žmonių.
Didžioji dalis, apie 5 tūkst., nesutikimų biurą pasiekė pernai, kuomet, pasinaudojus kalbomis apie donorystės modelio keitimą, žmonės buvo suklaidinti.
Šiuo metu mūsų šalyje transplantacijų laukia daugiau kaip 300 žmonių, iš jų 6 vaikai. Tarp laukiančiųjų: 153 – reikalinga ragenų transplantacija, 80 – inksto, 34 – kepenų, 22 – širdies, 3 – plaučių, 3 – širdies ir plaučių komplekso, 1 – kasos ir inksto komplekso.
Šiuo metu 1 Mažeikių rajono gyventojas laukia inkstų ir 1 kepenų transplantacijos.
Nuo 2019 metų Mažeikių r. gyventojams atlikta 19 transplantacijų: 13 inkstų, 3 širdies, 2 kepenų ir 1 plaučių transplantacija.
Skaičiuojama, kad Mažeikių rajone gyvena 52 tūkst. žmonių. Iš jų Donoro korteles turi 560, o 100 yra išreiškę prieštaravimą po mirties tapti organų ir audinių donorais.
„Galima su donoryste sutikti arba ne, bet labai svarbu yra apie tai šeimose pasikalbėti. Mes, lietuviai, esame uždari. Apie mirtį nenorime kalbėti, apie laidotuves nenorime…
Žinoma, šios temos nepatogios, tačiau taip jau gyvenime yra, kad jos ištinka čia ir dabar. Tai reikia kalbėtis.
O mūsų darbas yra padėti, papasakoti visuomenei, kokia donorystė yra svarbi“, – apibendrino Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė A. Būziuvienė.
Neringa Švelnienė
Loading ...
