Per pinigus susipažįstama su savo krašto ir kitų šalių istorija – su tokia potekste Mažeikių muziejuje surengta ekspozicija „Markė popierinė, markė sidabrinė“.
Jau ne pirmoje numizmatikos parodoje muziejaus lankytojai galėjo stebėti, kaip vienus pinigus keitė kiti.
Parodą LĖMĖ įvairovė
Nuo vasario pabaigos iki kito šeštadienio veikiančioje parodoje – popierinės ir monetinės markės, saugomos Mažeikių muziejaus fonduose.
Parodos kuratorė, muziejaus rinkinių saugotoja Živilė Ruikienė priminė, kad markės pavadinimas yra kilęs nuo viduramžių germanų svorio mato – maždaug lygus 249 gramams. Ilgą laiką šis svorio matas buvo pagrindinis pinigų apskaitos vienetas germanų kraštuose ir Britanijoje, bet tokio tipo monetos nebuvo kaldinamos. O markės kaip valstybinės valiutos pavadinimas pirmą kartą panaudotas 1871 m. – po Vokietijos susivienijimo.
„Nors mes nesame pinigų muziejus, tačiau pas mus yra didelė markių įvairovė, gaila, ne visos markės. Parodoje pristatome apie 200 ne tik popierinių kupiūrų, bet ir įvairiose Vokietijos žemėse kaldintų sidabrinių monetų, kurių išleidimo laikotarpis – nuo XIX amžiaus pirmosios pusės iki XX amžiaus pirmosios pusės“, – informavo Ž. Ruikienė.
Parodos kuratorė pažymėjo, kad ekspozicijoje yra tik viena metalinė markės moneta iš Vokietijos Demokratinės ir Federacinės respublikų laikų. Priežastis paprasta – tais laikais žmonės, keliavę į šias šalis, stengdavosi pinigus išleisti iki paskutinių smulkių monetų.
Cirkuliavo ir Lietuvoje
Parodoje demonstruojami markių banknotai, stenduose išdidintos jų detalės, kurios skatina lankytojus atkreipti dėmesį, kiek daug informacijos užšifruota iš pirmo žvilgsnio tik įmantriai ornamentuotame popieriaus lapelyje.
Parodoje galima susipažinti ir su Lietuvoje cirkuliavusia valiuta: su Klaipėdos krašto pinigais – Mėmelio markėmis, Antrojo pasaulinio karo laikų okupacijos markėmis, reichsmarkėmis, 1916 m. Kaune buvusios Rytų skolinamosios kasos išleistais ostrubliais ir ostmarkėmis.
Kaip vieną retesnių eksponuojamų markių parodos kuratorė įvardijo 1923 m. išleistą 20 milijonų markių banknotą, tačiau ir tai nebuvo didžiausio nominalo pinigas – hiperinfliacijos metu per dieną markė tiek nuvertėdavo, kad buvo ir 500 milijonų, ir milijardo vertės markių banknotų.
Vokietijos markės pavyzdžiu savo valiutą pavadino ir kai kurios Europos valstybės – Suomija (Suomijos markė, 1860–2002 m.), Lenkija (Lenkijos markė, 1917–1924 m.), Estija (Estijos markė, 1918–1927 m.). Parodoje pristatyti ir šių dviejų šalių markių banknotai.
Pristato ir valdovų istorijas
Parodoje pristatomi ne tik banknotai, bet ir kaldintos monetos, ir ne tik Vokietijos, bet ir atskirų jos žemių: Bavarijos, Badeno, Anhalto, kitų.
Monetose atsispindi tai, kas svarbiausia to laiko valstybei ar kunigaikštystei, todėl jose dominuoja šių žemių valdovų: karalių, kunigaikščių – portretai.
„Monetoje dažniausiai lankytojas mato dažniausiai profiliu pavaizduotą vyrą. Parodoje mes trumpai supažindiname ir su monetose pavaizduotais žmonėmis: štai Bavarijos karalius Liudvikas II, kuris, įtariama, sirgo psichine liga, jis nesirodė viešumoje, tačiau statė iki šiol išlikusias pilis – tokias kaip Noišvanšteino, kuri ir dabar kelia visų susižavėjimą bei vadinama pasakų pilimi. Jis nuskendo ežere, psichinę ligą paveldėjo ir jo brolis Otas“, – vienos monetos averse pavaizduoto herojaus istoriją paminėjo Ž. Ruikienė.
Kuratorė pabrėžė: už kiekvieno iš šių valdovų portretų slypi likimai: bevaikės santuokos ir santuokos su artimomis giminaitėmis, ligos, netikėtos mirtys. Trumpi valdovų gyvenimo aprašymai – šios informatyvios ekspozicijos dalis.
Žmonės dovanoja įvairių pinigų
Mažeikių muziejaus fonduose daugiausia šiuo metu yra markių ir rublių. Prieš vienuolika metų taip pat buvo pristatyta numizmatikos paroda „Rusijos banknotas: amžiai pakeitė veidą“.
Tuomet mažeikiškiai galėjo susipažinti su 1898–1993 m. valiutos kaita. Tik du kartus per savo ilgalaikę gyvavimo istoriją rubliai buvo pakeitę pavadinimus į červoncus ir kerenkus.
Pasak rinkinių saugotojos, per daugiametį muziejaus gyvavimo laikotarpį pinigai sukaupti įvairiais būdais. Vienus atnešė žmonės, suradę palėpėse, pasitaikė, kad ir gavę paveldėjimą. Istorijos bei numizmatikos gerbėjai dovanojo ir didesnes kolekcijas, buvo, kad žmonės nešė ir po vieną ar kelis įdomesnius banknotus.
Muziejus turi ir lietuviškų pinigų kolekciją, 2016 m. čia buvo surengta ekspozicija, kuri apėmė laikotarpį nuo auksino iki euro. Mažeikiškius sudomino numizmatikos paroda „Moters atvaizdas piniguose“.
Ekspozicija apie markę – vienintelė numizmatikos paroda šiais metais. Ž. Ruikienė prisipažino jau galvojanti apie būsimas ekspozicijas, kad ir apie barzdų madas, mat barzdoti vyrai yra vaizduojami įvairių šalių banknotuose. Tokių pinigų pakanka ir mūsų muziejaus fonduose.
Vidas STANKUS
Loading ...
