Praėjusį penktadienį Mažeikių kultūros centre vyko antrasis projekto „InterAkcija 2024“ renginys – pažintis su Pojūčių teatro dirbtuvėmis, Karolinos Žernytės režisuotas spektaklis „Akmuo vanduo geluonis“.
Supažindina su inovatyviu teatru
Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro režisierė Airida Lementauskienė trečius metus rengia „InterAkciją“ – kūrybines iniciatyvas skatinantį projektą, kuris sujungia interaktyvias teatro dirbtuves, mėgėjų ir profesionalių teatrų pasirodymus.
Projekto organizatorė teigė, kad šis sumanymas – tai galimybė žiūrovui pažinti įvairias teatrines iniciatyvas ir formas.
Interaktyvusis teatras sudaro sąlygas kūrybiniam veiksmui panaudoti įvairias netradicines erdves, o jį stebinčiam bei jame dalyvaujančiam ir į procesą reaguojančiam žmogui – pajusti, kaip panaikinama riba tarp aktoriaus ir žiūrovo. Pastarasis – ne tik stebėtojas ir tylus interpretuotojas, jam leidžiama dalyvauti, pasisakyti ir būti išgirstam.
Šiemetinė „InterAkcija“ prasidėjo prieš Tarptautinę teatro dieną – mažeikiškiams buvo pristatyta Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro premjera – eksperimentinis spektaklis „Žalčių karalienė“ pagal Vytautą V. Landsbergį, skirtas partizaninio karo Lietuvoje pradžios 80-mečiui paminėti.
Eglės vaidmenį jame sukūrė mūsų kraštietė – Klaipėdos dramos teatro aktorė Eglė Jackaitė (apie pasiruošimą šiai premjerai išsamiau rašyta kovo 15 d. „Santarvės“ publikacijoje „Režisierė ir aktorė – apie save, žiūrovus bei istorijos paraleles“).
Spektaklis gyvuoja jau dešimtmetį
Praėjusį penktadienį mažeikiškiai rinkosi į Kultūros centro pramogų salę, kur vyko antrasis „InterAkcijos“ renginys. Jo metu parodytas Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Akmuo vanduo geluonis“, vyko Pojūčių teatro kūrybinės dirbtuvės.
Susirinkusiuosius pasveikino ir jo organizatoriams bei atlikėjams padėkojo Savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė.
„Akmuo vanduo geluonis“ – 2014 m. režisierės K. Žernytės pastatytas pojūčių spektaklis.
„Reikia liautis matyti, kad pradėtum regėti. Šiame spektaklyje tikrasis veiksmas prasideda tada, kai vaizdai išnyksta“, – būsimą žiūrovą intriguoja spektaklio kūrėjai.
Publika šiame spektaklyje pasiskirsto į dvi dalis – stebėtojus ir dalyvius. Stebėtojai viską gali matyti iš šono, dalyviams užrišamos akys. Kartu su spektaklį vedančiais aktoriais jie tampa aktyviais pojūčių teatro veikėjais.
Ką liudija pojūčių spektaklio veiksmas?
„Aktoriai scenoje nesistengia pasakoti istorijos, imituoti personažų ar kurti charakterių.
Gimimo ir mirties, virsmo ir gamtos, kosmoso ir namų, išvykimo ir sugrįžimo archetipai atsiranda be paaiškinimo, yra išgyvenami pasitelkiant jusles, o apakimas ir praregėjimas susikeičia vietomis“, – toks „Akmuo vanduo geluonis“ kūrėjų atsakymas.
Pojūčių spektaklis 2015 m. pelnė Dalios Tamulevičiūtės premiją. Režisierei K. Žernytei už 2014 m. sėkmingas naujų teatrinės raiškos priemonių paieškas spektakliuose akliesiems ir regintiesiems („Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“ ir „Akmuo vanduo geluonis“) buvo įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas – Boriso Dauguviečio auskaras.
Skatina peržengti tradicinio suvokimo ir erdvių ribas
Bet grįžkime į Mažeikiuose surengtą eksperimentinio teatro šventę.
Režisierė K. Žernytė ir aktorė Raminta Šniaukštaitė „InterAkcijos“ dirbtuvių dalyvius pakvietė šiek tiek pagyventi „kitokio“ žmogaus pasaulyje – pabūti užrištomis akimis, naudotis įvairiais pojūčiais. Sensoriniai pratimai, gimę spektaklių ir edukacijų procesuose, sudarė sąlygas perteikti bei priimti informaciją ne tik žodžiais, vaizdais, bet ir panaudojant kitas žmogaus jusles.
Pristatydama „InterAkcijos“ tikslus ir principus A. Lementauskienė deklaravo, kad ji – ne tik režisierė, bet ir teatro tyrinėtoja, eksperimentatorė.
„Įgyvendindama projektą „InterAkcija“, stengiuosi pristatyti įvairių teatro žanrų – daugiausia interaktyvių, įtraukiančių žiūrovus į pasirodymus. Spektakliuose taip pat stengiuosi griauti tam tikras ribas tarp aktorių ir žiūrovų. Nors nesame profesionalūs aktoriai, tačiau nebijome gyventi ir veikti arti žiūrovo. Tai nėra paprasta, bet džiaugiuosi, kad aktorių mėgėjų tas artimas buvimas nebegąsdina.
Pavyzdys – eksperimentinis imersinio – įtraukiančio – formato spektaklis „Vasarvidžio nakties sapnas“. Man svarbu, kad žiūrovas ir aktorius pasijustų spektaklio dalimi, tad įdomu stebėti, kiek aktoriai, režisierius, žiūrovai gali peržengti tradicinių erdvių ribas“, – kalbėjo Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro režisierė.
Primename, kad mažeikiškių teatras spektaklį pagal Viljamo Šekspyro pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas“ pristatė 2022-ųjų lapkritį – pirmaisiais „InterAkcijos“ gyvavimo metais.
Asta ŠILAITYTĖ
Loading ...
