Ge­ri vy­rai pa­da­rė ge­rą dar­bą

Prap­liu­pus ru­dens lie­tums, že­mė prie ga­ra­žų, ku­riuo­se įsi­kū­ru­si „Tel­šių uo­de­gė­lė“, šu­nų aikš­te­lė ir vol­je­rai pa­žliu­go ir ta­po klam­pia teš­la.

Sa­va­no­riai pa­pra­šė pa­gal­bos UAB „Tel­šių ke­liai“ di­rek­to­riaus Ar­no Knys­tau­to. Jis rea­ga­vo rim­tai – at­siun­tė spe­cia­lis­tą, ku­ris įver­ti­no si­tua­ci­ją ir nu­sta­tė, kad ba­loms už­pil­ti rei­kės apie dvi­de­šim­ties to­nų su­smul­kin­to as­fal­to. Tiek ir at­ve­žė. Ta­da dar­bų va­do­vas Egi­di­jus Žim­kus jau sa­vo ini­cia­ty­va pa­klau­sė, ar tu­ri­me žmo­nių, kas tą as­fal­tą su­tvar­ky­tų. Naa… sa­kom, mes, sa­va­no­rės, dar mo­ki­nių pasikviesim… Egi­di­jus tik šyp­te­lė­jo su­pra­tęs, kad ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ja­me, koks tai dar­bas. As­fal­tą rei­kia ne tik iš­skleis­ti ir ap­ly­gin­ti, bet ir su­tankinti su vib­ra­ci­ne plokš­te. Tai­gi ke­li­nin­kai pa­si­ta­rė ir vis­ką pa­da­rė taip, kaip rei­kia.

Da­bar „uo­de­giu­kams“ ir sa­va­no­riams po ba­las brai­dy­ti ne­be­rei­kės. Kaip ge­rai, kad Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je vis dar yra rim­tų vy­rų, ku­rie dar­bus atlieka iki ga­lo. Pa­ža­dė­jo pa­dė­ti ir pa­da­rė taip, kaip rei­kia, net be di­de­lių pra­šy­mų. Ir vėl „uo­de­giu­kai“ nuo­šir­džiai dėkoja ge­riems vy­rams.

Elė KA­KA­NAUS­KIE­NĖ