Šilumos ūkis: situacija galėtų būti geresnė

Praėjusį antradienį įvyko išplėstinis Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdis. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pristatė informacinį pranešimą dėl šilumos ūkio perspektyvų 2015 m. pasibaigus nuomos sutarčiai su UAB „Litesko“. „Iš 49 šilumos tiekimo įmonių, kurių šilumos kainas pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Telšiai – 28 vietoje, – susirinkusiems Kolegijos nariams kalbėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius, – tačiau būtų nekorektiška lyginti dideliuose miestuose šilumą tiekiančių įmonių kainas su mažesniuose miestuose esančiomis.“ Pasak M. Nagevičiaus, pagal šilumos tiekimo apimtis Lietuvoje yra išskirtos penkios grupės. Telšių šilumos tiekėjas kartu su Palangos, Tauragės, Šilutės, Plungės, Elektrėnų, Radviliškio, Akmenės tiekėjais patenka į vidutinę – 3-iąją – grupę. Deja, šioje grupėje Telšių šilumos kaina atrodo nekaip: yra 7-a iš 8-ių. Žemaitijos sostinę lenkia tik Palanga.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento teigimu, tokiai didelei Telšių šilumos kainai įtakos turi daug faktorių. Vienas iš jų – tik 40 proc. Žemaitijos sostinės šilumos pagaminama naudojant biokurą. Likusi dalis gaminama iš stipriai pabrangusių dujų. Įtakos kainai turi ir didelis katilinių skaičius mieste – šilumą tiekianti įmonė turi daug darbuotojų, kuriems mokami atlyginimai. Telšių šilumos kainą išaugino ir investicijos. „2006 m. apie 80 proc. visų investicijų buvo padaryta į šilumos trasas, bet ne pereiti į pigesnio kuro naudojimą. Paprastai investicijos į šilumos trasas neatsiperka, o padidina šilumos kainą. Telšiuose situacija nėra tragiška, bet galėtų būti geresnė“, – teigė svečias.
M. Nagevičius Kolegijos nariams prisipažino, jog jam pritrūkę laiko įsigilinti į šilumos tiekimo Telšiuose situaciją. O ir patarti, ką daryti pasibaigus sutarčiai su UAB „Litesko“ – ar skelbti konkursą naujam šilumos tiekėjui, ar šilumą tiekti Savivaldybės įmonei – negalįs. Esą jis pateiksiąs kiekvienam sprendimui keletą argumentų, kodėl „už“.
„Kodėl „už“ naują šilumos tiekimo sutartį? – kalbėjo M. Nagevičius. – Visų pirma – privatus operatorius turi didelę šilumos ūkio valdymo patirtį. Savivaldybės įmonei būtų sunku sukaupti tiek žinių. Antra – privatus šilumos tiekėjas disponuoja didesniais finansiniais resursais, todėl jam lengviau investuoti nei Savivaldybei, kuriai nuolat trūksta pinigų.“
Kitas argumentas, kuris būtų „už“ naują šilumos tiekimo sutartį su privačiu tiekėju, – tai, kad šis lengvai atsilaiko keičiantis rajono valdžiai bei yra atsparus jos kišimuisi į šilumos tiekimo operatoriaus darbą. Galiausiai, anot Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento, tiekiant šilumą privačiam tiekėjui – kyla mažesnis korupcijos pavojus.
Vardydamas argumentus, kodėl Savivaldybės įmonei reikėtų perimti šilumos tiekimą, M. Nagevičius kalbėjo: „Pirmiausia būtų mažesnė interesų priešprieša tarp noro uždirbti ir tiekti šilumą vartotojams pigiau. Kitas dalykas – žiūrint į pastarąsias tendencijas, privatiems šilumos tiekėjams yra sunkiau gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Be to, nebūtų problemos dėl sutarties pabaigos. Dažniausiai privačiam operatoriui, baigiantis sutarčiai, tampa nebeįdomu investuoti arba investuoja tik su ta sąlyga, kad bus pratęsta sutartis.“
Jei Savivaldybė apsispręstų skelbti konkursą naujam šilumos tiekėjui – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas patarė negailėti nei laiko, nei pinigų konkurso sąlygoms bei sutarčiai paruošti. Esą svarbiausia tiekėjui nenurodinėti, ką daryti. Pagrindinis Savivaldybės dėmesys turėtų būti skirtas šilumos kainai, kurią reikia numatyti sutartyje. Be to, sutartyje turėtų atsirasti punktas, kad jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtina mažesnę šilumos kainą nei sutartyje – vadovautis ja, o ne sutartine, ir atvirkščiai.
Kalbai pakrypus apie privačius šilumos gamintojus, kurie parduotų savo šilumą tiekėjui, svečias tvirtino, jog didelio skirtumo – bus jų daug mieste ar keli, ar iš viso nė vieno – nėra. Nors tokie gamintojai šilumos kainos ir nepadidintų, tačiau jos ir nesumažintų – tiektų rinkos kainomis.
Kolegijos nariai atvykusio svečio klausinėjo apie kitose šalyse taikomus šilumos tiekimo modelius, biokuro įtaką šilumos kainai ir t. t.
Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva protokoliniu posėdžio sprendimu pasiūlė sudaryti komisiją, kuri sukurtų Telšių šilumos ūkio strategiją.