Tel­šių krep­ši­nio klu­bas pelnė aukš­čiau­sią pa­sie­kimą mies­to krep­ši­nio is­to­ri­jo­je: laimė­tas si­dab­ras

Dėl ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos bu­vo nu­trauk­tas VI­KING­LOT­TO-NKL 2019–2020 metų čem­pio­na­tas. Pir­mo­sios grupės ko­man­doms iki re­gu­lia­rio­jo se­zo­no pa­bai­gos bu­vo li­ku­sios tre­jos rung­tynės, o ant­ro­sios grupės eki­pos dar turė­jo su­žais­ti po du ar­ba tris ma­čus. Ga­lu­tinė ko­mandų ri­kiuotė nu­sta­ty­ta pa­gal ko­vo 13 die­nos tur­ny­rinės len­telės re­zul­ta­tus.
Šį se­zoną Tel­šių „Tel­šiai“ su 31 per­ga­le ir 8 ne­sėkmėmis užėmė ant­rąją vietą. Šis pa­sie­ki­mas – aukš­čiau­sias Tel­šių krep­ši­nio is­to­ri­jo­je. Praė­ju­siais me­tais ko­man­da pelnė bron­zos ap­do­va­no­jimą.
Apie Tel­šių krep­ši­nio ko­man­dos na­rių nuo­tai­kas pa­si­bai­gus čem­pio­na­tui, veiks­nius, ve­dan­čius ko­mandą į prie­kį, ir atei­ties pla­nus kalbė­jomės su ko­man­dos va­do­vu Artū­ru Do­mar­ku.
Mo­ni­ka GIRD­VAINĖ
– Šių metų čem­pio­na­te Tel­šių krep­ši­nio klu­bas „Tel­šiai“ užėmė ant­rąją vietą. Ką ko­man­dai reiš­kia toks laimė­ji­mas?
– Bend­rai kal­bant, tai aukš­čiau­sias pa­sie­ki­mas Tel­šių krep­ši­nio is­to­ri­jo­je. Praė­ju­sia­me se­zo­ne užim­ta tre­čio­ji vie­ta ir iš­sau­go­tas tas pa­ts pa­grin­di­nių žaidėjų bran­duo­lys lei­do tikė­tis dar ge­res­nių re­zul­tatų šie­met.
– Kaip ver­ti­na­te tai, kad čem­pio­na­tas baigė­si ne­su­žai­dus visų rung­ty­nių? Turbūt bu­vo rimtų am­bi­cijų ir siek­ti aukš­čiau­sio įver­ti­ni­mo?
– At­ro­dytų, esant ge­riau­siam is­to­ri­jo­je pa­sie­ki­mui nu­si­vy­li­mo ne­turėtų būti, ta­čiau per­ne­lyg di­de­liu džiaugs­mu ne­trykš­ta­me. Be abe­jo, norė­jo­si čem­pio­natą už­baig­ti iki ga­lo ir įro­dy­ti sa­vo ga­li­my­bes tap­ti fi­na­li­nio ket­ver­to nu­galė­to­jais. Ta­čiau pui­kiai su­pran­ta­me esa­mos si­tua­ci­jos grėsmin­gumą ir kad svar­biau­sia šiuo me­tu yra mūsų visų svei­ka­ta ir at­sa­kin­gas po­žiū­ris į pan­de­mi­jos ke­lia­mus pa­vo­jus.
– Ilgą laiką bu­vo­te ly­gos ly­de­riai. Trum­pai ap­žvel­ki­te, koks šis čem­pio­na­tas šie­met bu­vo Tel­šių „Tel­šiams“. Pa­vy­ko įgy­ven­din­ti už­sibrėž­tus tiks­lus?
– Iki pat pa­sku­ti­nio­jo mėne­sio ir ne­tgi pa­sku­ti­niųjų spėtų su­žais­ti rung­ty­nių da­li­jomės pirmą­ja tur­ny­rinės len­telės vie­ta. Tad natū­ra­lu, kad se­zo­no me­tu tvir­tai jautėmės ir tikė­jo­me, jog ga­li­me tap­ti čem­pio­nais. Ypač tu­rint ome­ny­je ne tik eki­pos de­monst­ruotą aukštą krep­ši­nio lygį, bet ir nuo­stabų pa­lai­kymą Tel­šių are­no­je. Muš­ti vi­si lan­ko­mu­mo re­kor­dai mūsų spor­ti­nin­kams vi­sa­da lei­do jaus­ti stip­rią žiū­ro­vo, kaip šeš­to­jo žaidė­jo, at­ramą. Galbūt todėl pa­siek­ta ge­riau­sia vi­sa­me čem­pio­na­te pen­kio­li­kos per­ga­lių se­ri­ja iš eilės bei bent kartą Tel­šiuo­se įveik­tos vi­sos ja­me da­ly­va­vu­sios ko­man­dos. Taip pat su šiuo ga­lin­gu lo­ja­lių ir ak­ty­vių sir­ga­lių už­nu­ga­riu tik vie­nu me­ti­mu šį se­zoną LKF taurės rung­tynė­se Tel­šiuo­se nu­si­leis­ta LKL klu­bui.
– Ovi­di­jus Ka­mins­kis ir Ig­nas Ra­zu­tis pa­te­ko į nau­din­giau­siųjų žaidėjų dvi­de­šim­tuką. Ko­kiems dar ko­man­dos žaidė­jams šis čem­pio­na­tas bu­vo sėkmin­gas? Kas ap­skri­tai yra vi­sos ko­man­dos va­ro­mo­ji jėga?
– „Tel­šių“ stip­rybė – vie­nybė­je ir ko­man­di­nia­me žai­di­me. Aukštų re­zul­tatų pa­de­da siek­ti ne in­di­vi­dualūs žaidėjų pa­si­ro­dy­mai ar ge­ra as­me­ninė sta­tis­ti­ka, o il­ga­me­tis žai­di­mas kar­tu, nu­stu­miant į šoną in­di­vi­dua­lius pa­sie­ki­mus. Prie daug metų ko­man­dai ati­da­vu­sių vie­ti­nių žaidėjų – ka­pi­to­no Min­dau­go Nor­kaus, Ovi­di­jaus Ka­mins­kio, Ig­no Ra­zu­čio, Lau­ry­no Ka­vec­kio ir Vi­liaus Po­ciaus – pri­dėjus puo­li­me pa­jėgius krep­ši­nin­kus, šį se­zoną „Tel­šiai“ ne tik de­monst­ra­vo sau būdingą pui­kią gy­nybą, ta­čiau ryš­kiai spindė­jo ir puo­li­me. Dau­ge­ly­je būtent ko­man­dinės sta­tis­ti­kos grafų „Tel­šiai“ bu­vo ne­pra­len­kia­mi.
– Ko­kių atei­ties planų ir sie­kių tu­ri Tel­šių „Tel­šiai“?
– Klu­bo vi­zi­ja nuo pat 2012 m. ne­si­keitė ir ne­turėtų keis­tis atei­ty­je. Iš­lai­ky­da­mi ko­man­dos bran­duolį siek­si­me kuo aukš­tesnės vie­tos NKL čem­pio­na­te ir galbūt bi­lie­to į LKL. Ten pa­te­kus dėl di­des­nių da­ly­vau­jan­tiems klu­bams ke­liamų rei­ka­la­vimų būtų rei­ka­lin­gas net ke­tu­ris kar­tus di­des­nis biud­že­tas ir pa­pil­domų in­ves­ti­cijų rei­ka­lau­jan­tis are­nos pri­tai­ky­mas to­kio ly­gio rung­tynėms. Todėl šian­dien žen­gi­mas į dar aukš­tesnį lygį Tel­šių krep­ši­niui at­ro­do mig­lo­tas, nors dėl nuo­sek­liai gerė­jan­čių re­zul­tatų bei įspūdin­go vie­tos bend­ruo­menės pa­lai­ky­mo at­ro­do tam jau ir vi­siš­kai pri­brendęs.
Norė­tu­me dar kartą pa­dėko­ti vi­siems sir­ga­liams ir sa­vo il­ga­me­čiams pa­grin­di­niams rėmėjams: Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, UAB „Rob­mo­na“, UAB „Stat­max“, UAB „Tel­šių ke­liai“, UAB „Slėnis“. Mus taip pat re­mia pre­ky­bos cent­ras „Nor­fa“, „Veo­lia“, Skio­čių ūkis, UAB „Tel­šių meist­ras“, UAB „Au­toar­ka“, UAB „Ža­lia­sis rais­tas“. Il­gus me­tus bend­ra­dar­biau­ja­me su sau­gos tar­ny­ba „Ar­gus“, vežė­jais UAB „Žem­ve­ža“, spor­to klu­bu „Vi­ta­mi­nas“.