Praėjusią savaitę buvo minimos trisdešimtosios Lietuvos kariuomenės vyresniojo leitenanto Normundo Valterio žūties tarptautinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje metinės.
Pirmasis atkurtos mūsų kariuomenės karininkas, žuvęs tarptautinėje misijoje, vaikystę praleido Laižuvoje.
Žuvo patruliavimo metu
Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pradėjo siekti narystės NATO ir Europos Sąjungoje, o Danija reikšmingai prisidėjo prie mūsų šalies kariuomenės kūrimo: daugiau nei 800 Lietuvos karių su Danijos daliniais dalyvavo taikos misijose, dalis jų mokėsi šioje šalyje.
1994 metais leitenanto laipsnį gavęs N. Valteris buvo vienas pirmųjų Lietuvos karo akademiją baigusių karininkų ir vienas pirmųjų tarptautinių taikos palaikymo misijų dalyvių: pusę metų tarnavo Lietuvos taikos palaikymo būryje LITPLA-1 ir dalyvavo NATO misijoje Kroatijoje, o 1996 metais prisijungė prie taikos palaikymo būrio LITPLA-4 ir dalyvavo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tų pačių metų balandžio 17-ąją patruliavimo metu netoli Maglajaus miesto visureigis, kuriuo vyko Lietuvos ir Danijos kariai, užvažiavo ant prieštankinės minos. Sprogimo metu vyresnysis leitenantas N. Valteris ir Danijos karys Arne Ib Andersen žuvo, dar du kariai buvo sužeisti.
Prisimena kaip judrų paauglį
Būsimasis karininkas gimė 1972 metų gruodžio 17 d. Tukume (Latvijoje), o jau po dvejų metų jo šeima persikėlė gyventi į Laižuvą. 1980 metais berniukas pradėjo lankyti Laižuvos pagrindinę mokyklą ir ją baigė 1988 metais.
„Nuo pirmos klasės iki penktos jį mokė mokytoja Baranauskienė, o nuo penktos iki aštuntos klasės aš buvau jo klasės auklėtojas. Normundą galėčiau apibūdinti kaip labai judrų, veiklų paauglį, kuris buvo geras organizatorius. Verta pažymėti, kad jis buvo gabus visiems dalykams, bei tai, kad labai mėgo futbolą“, – sakė buvęs Laižuvos pagrindinės mokyklos mokytojas Jonas Skabickas.
N. Valterį pažinojusių žmonių prisiminimai byloja, kad jis buvo neramios sielos, romantiškos prigimties, kupinas patriotizmo jaunuolis.
Surinkta informacija – muziejuje
Laižuviškiai buvo surinkę informacijos apie šį mokyklos auklėtinį aplanką. Kol mokykla veikė ir kol joje gyvavo etnografinis muziejus, aplankas buvo saugomas muziejuje. Dabar aplankas su informacija apie N. Valterį, kita medžiaga ir eksponatai saugomi Mažeikių muziejaus fonduose.
Minėtame aplanke – ne tik mokyklinės nuotraukos, bet ir šeštoko N. Valterio rašytas etnografinis darbas, kuriame jis surinko ir užrašė savo močiutės Eleonoros Mišeikytės-Kavenskienės patarimus, liaudies dainų „Ant kalno mūrai“, „Pasėjau linelį ant pylimo“ ir kiti tekstai.
Tapo kariuomenės istorijos dalimi
Kaip prisimena J. Skabickas, Laižuvoje baigęs 8 klases, vaikinas išvyko mokytis į sukarintą internatą Vilniuje. Po to, kai internatą panaikino, Normundas išvažiavo į Radviliškio rajoną, kur 1991 metais baigė Baisogalos vidurinę mokyklą. Tų pačių metų liepą pradėjo tarnybą Krašto apsaugos Vilniaus motodesantiniame batalione, o nuo 1992 metų mokėsi Lietuvos karo akademijoje ir buvo vienas pirmųjų ją baigusių šalies karininkų.
„Vyresnio leitenanto Normundo Valterio tarnyba ir auka yra neatsiejama Lietuvos kariuomenės istorijos dalis. Jo pavyzdys liudija mūsų valstybės pasiryžimą prisidėti prie tarptautinio saugumo stiprinimo ir ginti vertybes ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų. Tai įpareigoja mus ir šiandien išlikti stiprius, vieningus ir patikimus sąjungininkus“, – minint žūties trisdešimtąsias metines, pažymėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kario atminimas – įamžintas
Žuvęs karys palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse, prieš penkerius metus netoli žūties vietos Bosnijoje ir Hercegovinoje pastatytas paminklinis akmuo.
Dabar, minint 30-ąsias kario žūties metines, septyni N. Valterio bendražygiai, studijų ir tarnybos draugai, vadinamasis „Bosnijos septyntukas“, aplankė jo kapą, taip pat nuvyko į Bosniją ir Hercegoviną, kur pagerbė jo atminimą.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje iki gegužės 3 d. veikiančioje mažojoje parodoje galima pamatyti žinutę apie N. Valterio žūtį žurnale „Karys“, jo paties rašytą laišką draugei ir jai dovanotą kario atpažinimo žetoną.
Jo vardo muziejus įsteigtas Šiaulių Rėkyvos progimnazijoje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos muziejuje eksponuojama istorinė medžiaga, įrengtas informacinis stendas, o akademijos teritorijoje atidengtas paminklinis akmuo. Mūsų kraštietis po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (II laipsnio) ir NATO medaliu už tarnybą.
Lietuvoje tarptautinėse misijose nuo nepriklausomybės atkūrimo žuvo du kariškiai: vyresnysis leitenantas N. Valteris ir seržantas Arūnas Jarmalavičius (žuvo 2008 metais Afganistano Goro provincijoje).
Vidas STANKUS
Nuotr. iš Jono SKABICKO ir Laižuvos pagrindinės mokyklos archyvų
Loading ...
