Tvarkingos viešosios erdvės – ne tik miesto įvaizdžio, bet ir gyventojų saugumo klausimas. Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie nuniokotas viešąsias erdves. Nors Telšiuose veikia vaizdo stebėjimo kamerų sistema, kyla klausimų, kiek ji padeda užtikrinti viešąją tvarką ir nustatyti pažeidėjus.
Kaip veikia miesto vaizdo stebėjimo sistema, kiek kamerų šiuo metu yra Telšiuose ir ar jų užfiksuoti vaizdai padeda išaiškinti pažeidimus? Į šiuos klausimus atsako Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Eligijus Sapranavičius.
Aurelija SERVIENĖ

– Kiek vaizdo stebėjimo kamerų šiuo metu yra mieste? Kas jas prižiūri? Kiek jų veikia nuolat?
– Telšiuose įrengtos 45 vietos su miesto vaizdo stebėjimo kameromis. Jų techninę priežiūrą užtikrina AB „Telia“.
– Kuriose miesto vietose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros?
– Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos intensyviausiai lankomose miesto viešosiose erdvėse, pagrindinėse gatvėse ir sankryžose, prieigose prie viešųjų objektų ir vietose, kuriose aktualu užtikrinti viešąją tvarką. Vaizdo stebėjimo zonos yra pažymėtos informaciniais ženklais. Detali informacija apie konkrečias kamerų stebėjimo kryptis viešai neteikiama saugumo sumetimais.
– Kiek kamerų šiuo metu yra neveikiančių arba laikinai išjungtų?
– Šiuo metu neveikiančių ar laikinai išjungtų kamerų nėra. Atsiradę techniniai gedimai šalinami operatyviai.
– Ar miesto kameras kas nors stebi realiu laiku? Jeigu kameros nėra stebimos nuolat, kokia jų paskirtis?
– Savivaldybės darbuotojai kameras stebi darbo metu. Policijai prieiga prie sistemos suteikta visą parą, todėl prireikus pareigūnai gali stebėti vaizdą realiuoju laiku ir peržiūrėti / naudoti įrašus.
– Kiek laiko saugomi miesto kamerų vaizdo įrašai?
– Vaizdo įrašai saugomi 14–21 dieną, laikantis teisės aktų reikalavimų.
– Kas turi teisę peržiūrėti įrašus?
– Vaizdo įrašus turi teisę peržiūrėti įgalioti Savivaldybės darbuotojai ir policijos pareigūnai. Kitoms institucijoms įrašai gali būti teikiami tik teisės aktų nustatytais atvejais ir esant teisėtam pagrindui.
– Ar kamerų užfiksuotas vaizdas yra pakankamas įrodymas, kad padarytas nusikaltimas?
– Kamerų užfiksuotas vaizdas gali būti naudojamas kaip įrodymas, tačiau ar jo pakanka konkrečiam pažeidimui ar nusikalstamai veikai pagrįsti, vertina tyrimą atliekanti institucija, atsižvelgdama į visas konkretaus atvejo aplinkybes ir kitus surinktus duomenis.
– Kodėl, nors yra kameros, dalis vandalizmo ar nusikaltimų atvejų lieka neišaiškinti? Problema yra kamerų kokybė, vieta, stebėjimo trūkumas ar kiti veiksniai?
– Vaizdo stebėjimo kameros yra viena iš priemonių, padedančių užfiksuoti pažeidimus ir nustatyti jų aplinkybes, tačiau jos savaime neužtikrina, kad kiekvienas atvejis bus išaiškintas. Tyrimo rezultatui gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Konkrečių teisės pažeidimų tyrimas ir juos padariusių asmenų nustatymas yra policijos kompetencija. Policijai suteikta galimybė miesto vaizdo stebėjimo sistema naudotis visą parą.
– Kiek lėšų skiriama miesto kamerų sistemai išlaikyti?
– Šiuo metu atskirų papildomų lėšų kamerų techninei priežiūrai neskiriama, nes įrangai dar ketverius metus galioja garantinis aptarnavimas.
– Kiek naujų kamerų numatoma įrengti artimiausiais metais?
– Sprendimai dėl kamerų įrengimo priimami įvertinus viešojo saugumo situaciją, problemines vietas ir Savivaldybės finansines galimybes. Šiuo metu nustatytas poreikis įrengti 5–6 naujas vaizdo stebėjimo kameras, taip pat jau numatytos galimos jų įrengimo vietos.
