Mu­zi­ka, teat­ras ir gam­ta ta­po vie­nu pa­ty­ri­mu

Rugsė­jo 22-osios va­karą Paunš­vystės al­ka­kal­nis ta­po erd­ve, ku­rio­je su­si­ti­ko tra­di­ci­jos, ri­tua­lai, mu­zi­ka ir teat­ras. Čia įvy­ko pir­ma­sis teat­ra­li­zuotų kon­certų cik­lo „Sie­los mu­zi­ka“ ren­gi­nys, pa­kvietęs žiū­ro­vus pa­tir­ti, kaip mu­zi­ka, teat­ras ir sak­ra­li vie­ta su­si­jun­gia į vi­sumą.

Ant al­ka­kal­nio be­si­leid­žian­čios saulės švie­so­je skambė­jo so­listės Re­na­tos Var­na­gi­rytės bal­sas, ly­di­mas kon­cert­meis­terės Ugnės Ba­ry­saitės at­lie­ka­mos mu­zi­kos.

Mu­zi­ka mainė­si kartu su teat­ra­li­zuo­tu vyks­mu. Bal­tai ap­si­ren­gu­sios figū­ros su ži­bin­tais lėtai judė­jo Paunš­vystės al­ka­kal­nio erdvė­je, tap­da­mos gy­va kraš­to­vaizd­žio da­li­mi. Sau­lei leid­žian­tis ir die­nos švie­sai pa­ma­žu už­leid­žiant vietą su­te­moms, mu­zi­ka, ju­de­sys ir gam­ta su­si­lie­jo į vien­tisą pa­sa­ko­jimą.

Po „Sie­los mu­zi­kos“ pro­gra­mos va­ka­ras tęsėsi Ru­dens lygės ir Baltų vie­nybės die­nos minė­ji­mu. Ja­me da­ly­va­vo gam­ti­nin­kas Pet­ras Dab­ri­šius, lieps­no­jo lau­žas, skambė­jo būgnai.

Mu­zi­ka, teat­ras ir gam­ta ta­po vie­nu pa­ty­ri­mu, o Paunš­vystės al­ka­kal­nis – vie­ta, ku­rio­je ru­dens saulė­ly­dis, žmo­gaus bal­sas, švie­sa ir se­no­sios baltų kultū­ros ženk­lai su­si­ti­ko vie­no­je is­to­ri­jo­je.