• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Užk­re­čia­mo­sios li­gos su­val­do­mos tik skie­pi­jan­tis

Telšių žinių redakcija
9 rugsėjo, 2022
Partnerių informacija, Teminiai puslapiai, Pirmas puslapis, Pirmas puslapis, Sveikata
0

Na­cio­na­li­nis vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras pa­si­da­li­jo vai­kų skie­pi­ji­mo pa­gal pro­fi­lak­ti­nių skie­pų ka­len­do­rių sta­tis­ti­ka – ji ro­do per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį vis ma­žė­jan­čias vak­ci­na­vi­mo apim­tis. Tai įver­ti­nę me­di­kai įspė­ja vi­suo­me­nę – at­si­sa­ky­mas ar ati­dė­ji­mas pro­fi­lak­tiš­kai skie­py­ti vai­kus ga­li grą­žin­ti sun­kius už­kre­čia­mų­jų li­gų at­ve­jus, lem­ti su­dė­tin­gas komp­li­ka­ci­jas ir pa­čius skau­džiau­sius pa­da­ri­nius.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Gy­vy­bės moks­lų cent­ro pro­fe­so­rė Au­re­li­ja Žvirb­lie­nė tei­gia, kad da­bar dau­ge­lis ne­ge­ba įver­tin­ti rea­lios už­kre­čia­mų­jų li­gų grės­mės, nes ap­link ne­be­ma­to sun­kių at­ve­jų ir ma­no, kad ri­zi­kos ne­bė­ra. Ta­čiau svar­bu su­pras­ti, kad, ma­žė­jant skie­pi­ji­mo­si ro­dik­liams, pa­vo­jin­gų li­gų grės­mė ir ti­ki­my­bė joms vėl iš­plis­ti tik di­dė­ja.

Vak­ci­na pa­de­da iš­veng­ti už­si­krė­ti­mo

Anot A. Žvirb­lie­nės, pa­grin­di­nis skie­pi­ji­mo pri­va­lu­mas yra tai, kad pa­skie­py­tas as­muo dau­ge­liu at­ve­jų in­fek­ci­ne li­ga net ne­su­ser­ga.

Ji sa­ko, kad kai ku­rios in­fek­ci­nės li­gos yra itin grės­min­gos ir pa­vo­jin­gos, nes jos vys­to­si žai­biš­ku grei­čiu: „Pa­vyz­džiui, me­nin­go­ko­ki­nė in­fek­ci­ja yra su­kel­ta bak­te­ri­jos ir at­ro­dy­tų, kad nuo bak­te­ri­nių li­gų mes jau tu­ri­me gink­lą – an­ti­bio­ti­kus. Ta­čiau bė­da yra ta, kad, kai pra­si­de­da sun­ki me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos for­ma, gy­dy­to­jai tie­siog ne­bes­pė­ja iš­gel­bė­ti li­go­nių. O jei žmo­gus yra pa­skie­py­tas – jis ne­tu­ri ri­zi­kos ja su­si­rgti.“

Taip pat šiais lai­kais an­ti­bio­ti­kais ga­li bū­ti gy­do­ma dif­te­ri­ja, bet šios bak­te­ri­jos su­kė­lė­jas iš­ski­ria tok­si­nus, ku­rie itin stai­giai pa­vei­kia žmo­gaus or­ga­niz­mą ir ga­li su­kel­ti di­de­lę grės­mę žmo­gaus gy­vy­bei.

„Nors bak­te­ri­nės in­fek­ci­jos ga­li bū­ti val­do­mos an­ti­bio­ti­kais, jei pa­vyks­ta su­kur­ti skie­pą – jis už­ker­ta ke­lią, kad li­ga net ne­pra­dė­tų vys­ty­tis“, – tei­gia VU pro­fe­so­rė ir pri­du­ria, kad vak­ci­nos yra su­kur­tos tiek nuo vi­ru­si­nių, tiek nuo bak­te­ri­nių li­gų. Ji at­krei­pia dė­me­sį: „Nuo dau­ge­lio vi­ru­si­nių li­gų efek­ty­vių vais­tų nė­ra, to­dėl skie­pai lie­ka vie­nin­te­le al­ter­na­ty­va.“

Grės­min­gos li­gos ne­din­go

Imu­no­lo­gė A. Žvirb­lie­nė ak­cen­tuo­ja už­kre­čia­mų­jų li­gų pa­vo­jų tiek suau­gu­sio­jo, tiek vai­ko svei­ka­tai: „Klai­din­ga ma­ny­ti, kad pa­vo­jin­gos in­fek­ci­nės li­gos din­go vien dėl me­di­ci­nos pa­žan­gos, nes ap­link ne­be­ma­to­me konk­re­čių li­gų pro­trū­kių. Jų grės­mė su­ma­žė­jo dėl to, kad di­de­lė vi­suo­me­nės da­lis pa­skie­py­ta. Jei vi­suo­me­nė ma­siš­kai ne­pri­pa­žin­tų skie­pų, ga­li­me vėl tu­rė­ti to­kių bai­sių at­ve­jų, ku­rių bu­vo anks­čiau.“

Itin už­kre­čia­ma vi­ru­si­nė ty­mų in­fek­ci­ja bu­vo ir iki šiol yra vie­na daž­niau­sių mir­čių prie­žas­čių, ly­gi­nant su ki­to­mis vak­ci­no­mis kont­ro­liuo­ja­mo­mis li­go­mis. Pro­fe­so­rė įspė­ja – žmo­nėms, ku­rie su­ser­ga ty­mais, o ypač vai­kams, ky­la grės­mė gy­vy­bei ir li­ga ga­li bū­ti itin sun­kios for­mos, o vak­ci­nos nuo to ap­sau­go la­bai efek­ty­viai.
Ki­ta itin grės­min­ga in­fek­ci­ja yra rau­do­nu­kė. Di­džiau­sią ri­zi­ką ji ke­lia nėš­čioms mo­te­rims: rau­do­nu­ke su­si­rgus nėš­čia­jai ky­la di­de­lis ap­si­gi­mi­mų pa­vo­jus. Tam, kad šia vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja neuž­sik­rės­tų mo­te­rys nėš­tu­mo me­tu, nuo rau­do­nu­kės yra vak­ci­nuo­ja­mi vai­kai, o imu­ni­te­tas šiai li­gai iš­lie­ka vi­sam gy­ve­ni­mui.
Nors dau­ge­lį me­tų Eu­ro­po­je, taip pat ir Lie­tu­vo­je, ne­be­ma­ty­ti po­lio­mie­li­to at­ve­jų, iki pat XX am­žiaus vi­du­rio šią li­gą vi­si ži­no­jo kaip vie­ną bai­siau­sių. „Šis vi­ru­sas su­ke­lia ner­vų ga­lū­nių pa­žei­di­mus, dėl ku­rių žmo­nės lie­ka neį­ga­lūs“, – po­lio­mie­li­to pa­da­ri­nius svei­ka­tai įvar­di­ja A. Žvirb­lie­nė.

Taip pat imu­no­lo­gė pa­sa­ko­ja, kad, pa­si­tel­kiant vak­ci­nas, bu­vo lik­vi­duo­ta pa­vo­jin­ga vi­ru­si­nė li­ga – rau­pai. Na­tū­ra­lūs rau­pų ži­di­niai iš­ny­ko dėl pa­sau­li­nės vak­ci­na­ci­jos, ku­ri bu­vo at­lie­ka­ma iki pat 1980 me­tų.

„Da­bar tu­ri­me be­ždžio­nių rau­pus, ku­rie yra gi­mi­nin­gi žmo­nių rau­pams. Ta­čiau pa­skie­py­tie­ji nuo įpras­tų rau­pų tu­ri tam tik­rą imu­ni­te­tą ir be­ždžio­nių rau­pams. Be to, pa­sta­rie­ji ne to­kie pa­vo­jin­gi“, – tei­gia A. Žvirb­lie­nė.

Rau­pai kė­lė di­de­lę grės­mę, mirš­ta­mu­mas nuo jų sie­kė apie 30 pro­cen­tų. Daž­niau­sia šios li­gos pa­sek­mė – ran­dai, ku­rie ga­li bū­ti ant vi­so kū­no, ta­čiau gi­liau­si – vei­do sri­ty­je. Ki­tos komp­li­ka­ci­jos: en­ce­fa­li­tas, os­teo­mie­li­tas, per­si­lei­di­mai, vy­rų ne­vai­sin­gu­mas, ak­lu­mas. Rau­pų iš­nai­ki­ni­mas skie­pais lai­ko­mas di­džiau­siu me­di­ci­nos lai­mė­ji­mu.

Svar­bu su­pras­ti – pro­trū­kių ri­zi­ka iš­lie­ka

Jei vi­suo­me­nė­je at­si­ras­tų dar dau­giau as­me­nų, at­si­sa­kan­čių skie­py­tis, ti­ki­my­bė grįž­ti už­kre­čia­mo­sioms li­goms, ku­rios jau yra pa­mirš­tos, tap­tų vis di­des­nė.
Kaip tei­gia A. Žvirb­lie­nė, nors po­lio­mie­li­to vi­ru­so pas mus nė­ra, jis vis dar cir­ku­liuo­ja to­kio­se pa­sau­lio ša­ly­se kaip Af­ga­nis­ta­nas ar kai ku­rio­se Af­ri­kos ša­ly­se. „Į šias ša­lis iš ki­tų pa­sau­lio kraš­tų va­žiuo­ja ka­riš­kiai, taip pat da­lis žmo­nių ten ke­liau­ja kaip tu­ris­tai. To­dėl, įver­ti­nant tai, ri­zi­ka už­si­krės­ti ir par­si­ga­ben­ti vi­ru­są pas mus – vi­sa­da bu­vo, yra ir bus.“
Pro­fe­so­rė sa­ko, kad da­bar su už­kre­čia­mų­jų li­gų pa­vie­niais at­ve­jais dau­giau­sia su­si­du­ria me­di­kai, o vi­suo­me­nė to ne­ma­to, to­dėl at­si­ran­da pui­ki ter­pė skleis­ti prieš vak­ci­nas nu­kreip­tas spe­ku­lia­ci­jas, ne­pa­si­ti­kė­ji­mą moks­lu.

„Rei­kia pri­si­min­ti, kad kai tik su­kū­rė vak­ci­ną nuo po­lio­mie­li­to, žmo­nės lauk­da­vo ei­lė­se, kad tik ją gau­tų, nes ypač vai­kai sirg­da­vo sun­kiai ir lik­da­vo neį­ga­lūs. Taip pat mes pa­mir­šo­me sun­kius rau­pų, ty­mų, dif­te­ri­jos ar to pa­ties kok­liu­šo at­ve­jus, kai vai­kai tie­siog nuo šių li­gų dus­da­vo, to­dėl da­lis žmo­nių ne­beį­ver­ti­na grės­mės. Ne­be­ži­no­me, kaip at­ro­do li­gos, nuo ku­rių ga­li­me ap­si­sau­go­ti pa­si­skie­pi­ję. Ir pa­mir­šo­me tai, kad anks­čiau li­ga nie­ko ne­si­rink­da­vo – ne­svar­bu, ar tu esi tur­tin­gas, ar ne – ap­sau­gos ne­tu­rė­jo nie­kas ir vi­si to bi­jo­jo“, – tvir­ti­na pro­fe­so­rė.

Ne­pa­gei­dau­ja­mi po­jū­čiai – nor­ma­lu

Nors suau­gu­sių­jų ir vai­kų sa­vi­jau­ta po vak­ci­nos kar­tais bū­na blo­ga, to­kia or­ga­niz­mo reak­ci­ja į skie­pą yra vi­siš­kai nor­ma­li.

Kai ku­rie vak­ci­na­ci­ją pa­ke­lia leng­vai, o ki­ti ko­vo­ja su ga­na aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, jau­čia skaus­mą dū­rio vie­to­je. To­kie po­vei­kiai, pa­sak imu­no­lo­gės, yra vi­siš­kai nor­ma­li or­ga­niz­mo reak­ci­ja į skie­pą: „Įvai­rūs simp­to­mai, ku­riuos jau­čia­me po skie­po, yra or­ga­niz­mo imu­ni­nis at­sa­kas į vak­ci­ną. Net ser­gant in­fek­ci­ne li­ga, ne­bū­ti­nai mū­sų sa­vi­jau­tą vei­kia pa­ts li­gos su­kė­lė­jas – tai ne­re­tai bū­na or­ga­niz­mo imu­ni­nio at­sa­ko reak­ci­ja, ku­rią mes jau­čia­me kaip pa­ki­lu­sią tem­pe­ra­tū­rą, bend­rą silp­nu­mą, gal­vos skaus­mą ir ki­tus simp­to­mus.“
Imu­ni­nio at­sa­ko me­tu su­si­da­ro daug įvai­rių ak­ty­vių­jų ląs­te­lių ir me­džia­gų, ku­rios vei­kia vi­są mū­sų or­ga­niz­mą. Ta­čiau vi­sa tai – la­bai in­di­vi­dua­lu: vie­nas as­muo ga­li ne­pa­jus­ti net pa­ties men­kiau­sio skaus­mo dū­rio vie­to­je, o ki­tam ga­li tek­ti ko­vo­ti su aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ar ki­tais ne­ma­lo­niais po­jū­čiais.

VU pro­fe­so­rė įspė­ja – po vak­ci­nos pa­si­ro­dę simp­to­mai praei­na per 2–3 die­nas, o ser­gant pa­čia in­fek­ci­ja or­ga­niz­mas su ja ko­vo­ja il­giau ir skaus­min­giau. Dėl to simp­to­mai po skie­po yra ne­su­ly­gi­na­mi su ta ri­zi­ka, ku­rią ga­li su­kel­ti pa­ti in­fek­ci­nė li­ga.

Ra­gi­na ap­sau­go­ti sa­vo vai­kus

A. Žvirb­lie­nė tvir­ti­na, kad vak­ci­na yra vie­nin­te­lis efek­ty­vus bū­das ap­sau­go­ti sa­vo vai­ką nuo li­gos, ku­ri ga­li bū­ti la­bai sun­ki ir su­kel­ti itin skau­džias komp­li­ka­ci­jas ar net baig­tis mir­ti­mi. „Net šiuo­lai­ki­nė me­di­ci­na yra be­jė­gė prieš to­kias klas­tin­gas in­fek­ci­nes li­gas, kaip dif­te­ri­ja, stab­li­gė ar in­va­zi­nė me­nin­go­ko­ki­nė li­ga, – sa­ko ji. – Ma­nau, kad kiek­vie­nam tė­vui yra svar­bi vai­ko svei­ka­ta, to­dėl to­kiu me­di­ci­nos lai­mė­ji­mu ver­tė­tų pa­si­nau­do­ti.“

Pri­me­na­ma, kad Lie­tu­vo­je Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do lė­šo­mis vai­kai yra ne­mo­ka­mai skie­pi­ja­mi nuo 14-os už­kre­čia­mų­jų li­gų pa­gal Lie­tu­vos vai­kų pro­fi­lak­ti­nių skie­pi­ji­mų ka­len­do­rių: tu­ber­ku­lio­zės, dif­te­ri­jos, stab­li­gės, kok­liu­šo, po­lio­mie­li­to, he­pa­ti­to B, pneu­mo­ko­ki­nės, me­nin­go­ko­ki­nės, hae­mop­hi­lus inf­luen­zae B ti­po in­fek­ci­jų, ty­mų, epi­de­mi­nio pa­ro­ti­to, rau­do­nu­kės, žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so, ro­ta­vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos.

Jei dėl tam tik­rų prie­žas­čių vai­ką pa­vė­la­vo­te pa­skie­py­ti, ver­tė­tų kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją ir vai­kas bus skie­pi­ja­mas pa­gal in­di­vi­dua­lų skie­pi­ji­mo ka­len­do­rių.

Kitas įrašas

Sup­la­nuo­tas vals­ty­bi­nės reikš­mės kraš­to ke­lių Tel­šiuo­se re­konst­ra­vi­mas: ka­da ir ku­rios gat­vės bus at­nau­jin­tos?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Tel­šiš­kės sėk­mė tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se Is­pa­ni­jo­je
Odon­to­lo­gas Ta­das But­ri­mas: „Že­mai­tis be sa­vo kraš­to – kaip dan­tis be šak­nies“
„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Sa­vi­val­dy­bė pirks bu­tą Bir­žu­vė­nų dva­re
Ki­tu kam­pu: Bia­lys­to­ko „Ca­ri­to“ ir sen­jo­rų „ma­ra­to­nas“ Že­mai­ti­jo­je

Žemaičių kultūra

Tradicinės ir naujos šventės – neatsiejama vasaros dalis
Sekmadienį prasideda IV tarptautinis vargonų muzikos festivalis
Mykolo Biržiškos anūkė: „Jūs esate mūsų žmonės, o mes esame jūsų“
Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Kuopos gretose – jau pustrečio šimto šaulių
Seime eksponuojama Sigito Strazdausko nuotraukų paroda

Laisvalaikis

„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Jubiliejinis „Varnių kermošius 2025“
„Tulp­me­džio žy­dė­ji­mas“ – tra­di­ci­nė šven­tė De­gai­čiuo­se
Kon­cer­tų cik­las „Sie­los mu­zi­ka 2025“ Ga­dū­na­vo Švč. Jė­zaus Šir­dies baž­ny­čio­je
Tūkstančiai kilometrų – dviračiais

Sveikata

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
Patarimai į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Pasak atlikto tyrimo, kas antras vaikas Lietuvoje nesikalba apie savo problemas su tėvais ar seneliais ir jaučiasi vieniši. Kaip manote – ar jūsų vaikai jums pasipasakoja apie bėdas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset