Turgus Upynoje

Praėjusį sekmadienį Upynoje vyko turgus. Miestelio centre jau trejus metus – kiekvieną pavasarį ir rudenį – renkasi pardavėjai pasižvalgyti ir visokio gero įsigyti skuba pirkėjai. Luokės kultūros centro Upynos filialo kultūros vadovė, Upynos bendruomenės pirmininkė Danutė Žilienė džiaugiasi galėdama tiesioginį darbą suderinti su visuomeniniu: „Žmonės dalyvauja vis aktyviau, vadinasi, einame gera linkme.“
Nuo ankstyvo ryto iki pat vidurdienio Upynos miestelyje aidėjo klegesys. Pirkėjai siūlė įsigyti gaminių iš molio, vytelių, šluotų su šluotkočiais ir be jų, vėliavų ir jų stovų, vaistažolių, gėlių daigelių, medelių iš Kaunatavos sodų, rankdarbių bei kitų prekių.
Turgaus metu buvo renkama stipriausia Upynos pora (vyrų ir moterų kategorijose). Rankų laužimo varžybas laimėjo Rimas Šilingas ir Vida Vaitiekienė. Nugalėtojams buvo suteikta teisė kovoti dėl prizo – naujo traktoriaus „John Deere“. Naujutėlaitis traktorius blizgėjo miestelio aikštėje. Organizatoriai skelbė, kad tereikia už virvės bent metrą patempti modernią žemės ūkio techniką ir ji atiteks stipruoliui. Tiesa, paaiškėjo vienas dalykas – būtų reikėję pasirašyti pirkimo dokumentus ir beveik pusę milijono litų kainuojantį traktorių pirkti išsimokėtinai! Į turgų kaip eksponatas „John Deere“ atriedėjo iš Alvydo Skiočio ūkio. Rankų lenkimo varžybų nugalėtojai vos vos pajudino traktorių iš vietos, tačiau upyniškiai buvo vieningi – visi čiupo virvę ir gražuolį parideno keletą metrų.
Susirinkusiuosius linksmino Kirklių ansamblis „Rąžuolė“ (vadovė Sofija Čegienė), mergaičių šokių grupė „Žaibas“ ( vadovė Jurgita Stulpinaitė).
Šurmulyje sutikta D. Žilienė sakė, kad rengdama turgų turi tikslą – suartinti visus kaimo žmones bendrai veiklai, skatinti gaminti ir atkurti senuosius amatus, realizuoti savo pagamintą produkciją. „Pakvietę prekeivius į Upyną, suteikėme galimybę kaimo žmonėms pigiau įsigyti prekių, vieniems su kitais susipažinti, užmegzti ryšius. Gaila, kad ne visi užsiregistravusieji prekeiviai atvyko į turgų, tačiau, manau, žmonės bent trumpam atitrūkę nuo darbų ne tik pailsėjo, bet ir įsigijo reikiamą daiktą. Džiaugiuosi, kad rengdama tokias šventes nelieku viena – turiu gerų pagalbininkų“, – šypsojosi bendruomenės pirmininkė.