Šarnelės apylinkėse buvusio galutinai nusausinto Ertenio (Amerikos) ežero krantai ir salos praeityje buvo tankiai apgyvendinti. Pirmieji archeologiniai radiniai, menantys vėlyvojo ledynmečio laikus, čia aptikti XX a. viduryje atliekant melioracijos darbus. 1973 m. ir 1981–1982 m. vykdyti ir pirmieji archeologiniai kasinėjimai, atskleidę apie šiose vietose akmens amžiuje gyvenusius medžiotojus ir žvejus bei leidę identifikuoti priešistorinę gyvenvietę Šarnelėje. 2023 m. tyrimus nuspręsta atnaujinti siekiant suprasti apie akmens amžiaus žmonių gyvenseną ir veiklą ežero krantuose. Tyrimų rezultatai davė vaisių, tad 2024 m. rugpjūtį jie buvo tęsiami.
Dr. Tomas Rimkus, Aldona Kuprelytė
Kaip ir praeitais metais, tyrimus inicijavo ir vykdė Klaipėdos universiteto ir Vilniaus dailės akademijos mokslininkai, sutraukę būrį jaunųjų specialistų į pagalbą. Per beveik dvi
savaites trukusius kasinėjimus Šarnelės senovės gyvenvietės zonoje buvo detaliai ištirtas 16 kv. m dydžio plotas. Tyrimai buvo atliekami šlapynės vietoje, t. y. buvusio ežero vietoje, kur per tūkstančius metų susiformavo ežerinės nuosėdos – sapropelis. Jame ir nusėdo visi archeologiniai radiniai.
Daugiausiai surasta gyvūnų kaulų, priklausiusių sausumos žinduoliams, paukščiams ir žuvims. Be jų, rasta iš akmens pagamintų dirbinių – titnaginių peilių, akmeninis kirvelis, tinklų pasvarų. Iš kaulų gaminti medžioklės įrankiai, surastas vienas strėlės antgalis su išlikusiu ornamentu. Kitas dirbinys ypač retas Lietuvoje – tai kaulinio ietigalio su grioveliu šone titnago ašmenėliams fragmentas. Tikėtina, kad šiais metais rasti radiniai datuojami tarp VII–III tūkst. pr. Kr. Visas archeologinis sluoksnis šiemet buvo plaunamas per smulkų sietą, todėl surinkti net ir smulkiausi žuvų kauliukai. Visa archeologinė medžiaga jau ruošiama perduoti į atitinkamas laboratorijas, todėl greitu metu bus galima papasakoti daug 
daugiau apie čia gyvenusias akmens amžiaus bendruomenes.
Archeologiniams tyrimams vadovavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Tomas Rimkus. Pagrindinę tyrimų komandą sudarė archeologai Vilius Memgaudis ir Irmina Pališkienė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vyr. kultūrologė Aldona Kuprelytė, Klaipėdos universiteto archeologijos ir istorijos programos studentės Evelina Brezgytė, Salvija Markutė ir Austėja Navickaitė, Vilniaus dailės akademijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Marius Iršėnas, Ramunė Iršėnienė ir Benediktas Iršėnas. Tyrėjus konsultavo 1981–1982 m. Šarnelėje kasinėjimus vykdęs Vilniaus dailės akademijos vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Adomas Butrimas.
Rugpjūčio 10 dieną visuomenė buvo pakviesta į susitikimą su archeologais Šarnelės senovės gyvenvietėje. Pristatyti archeologiniai kasinėjimai, tyrimų metu rasti radiniai (pristatė tyrimų vadovas dr. T. Rimkus ir ekspedicijos komanda), demonstruota akmens amžiaus titnago, kaulo ir rago dirbinių gamyba (pristatė ir mokė dr. Gvidas Slah).
Archeologinius tyrimus numatoma tęsti ir kitais metais.
Autorių nuotr.
Loading ...
