Lapkričio 5-ąją Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje aukotose Sumos šv. Mišiose darniai derėjo lietuvių ir žemaičių kalbos. Visos giesmės buvo giedamos žemaitiškai, jas atliko Kretingos kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“. Penkios iš jų – autorinės liturginės giesmės, kurių muzikos autorius – kretingiškis kompozitorius Aloyzas Žilys, tekstų autorė – telšiškė poetė Irena Daubarienė.
Šv. Mišių žemaičių kalba ir jose giedamų žemaitiškų liturginių giesmių idėja kilo kompozitoriui A. Žiliui po to, kai 2020 metais po rugsėjo mėnesį įvykusio Žemaičių kongreso J. E. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius sudarė galimybę Sekmadienio visuotinę maldą Žemaitijos bažnyčiose skaityti žemaitiškai.
Aurelija SERVIENĖ
Paties Viešpaties norėtos giesmės
Idėja – šv. Mišiose giedoti liturgines giesmes žemaičių kalba – kompozitorius A. Žilys pasidalijo su buvusiu Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi kun. prof. Sauliumi Stumbra. Kunigo rūpesčiu kretingiškis susitiko su tekstų autore I. Daubariene, apie kurios žemaitiškąją kūrybą dvasininkas jau buvo girdėjęs anksčiau. Abu žemaitiškų giesmių autoriai bendraudami pasidalijo abipusiu jutimu, kad, matyt, šios giesmės buvo paties Viešpaties norėtos, nes visų pagrindinių, t. y. šv. Mišių dalims pritaikytų liturginių giesmių: šv. Mišių pradžios giesmės „Sosėmėlk ont mūsa“, aukojimo giesmės „Aukuojo, Viešpatie, Tau vėskon“, dviejų Šv. Komunijos giesmių: „Jėzau, To esi stiprībė“, „Diekou už nuognė maluonė“, šv. Mišių pabaigos giesmės, o ir didžiosios daugumos kitų giesmių (tarp kurių ir giesmė Telšių katedros globėjui šv. Antanui, Švč. Mergelei Marijai, Šventajai Dvasiai ir kitos), ir tekstai, ir muzika gimė per vieną šių metų rugpjūčio pradžios savaitę.
Iš viso minėtų autorių jau sukurta 13 liturginių žemaitiškų giesmių, kurių projekto krikštatėviu galima vadinti kun. prof. S. Stumbrą, daug prisidėjusį dar ir prie to, kad Žemaičių Kalvarijos kalnai būtų pripažinti Lietuvos kultūros vertybe.
Sekmadieniais gieda aplinkinėse bažnyčiose
Pasak I. Daubarienės, ar tokios šv. Mišios vyks dažniau, priklausys nuo kiekvienos bažnyčios vietos bendruomenės troškimo. Pastaruoju metu Kretingos kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“ kartu su vadovu A. Žiliu kiekvieną sekmadienį gieda aplinkinėse bažnyčiose. Su šia programa ansamblis tikisi aplankyti ir kitus Žemaitijos miestus, miestelius, tuo labiau, jei bus sulaukiama iniciatyvos iš tų vietų bendruomenių.
Ansamblis jau yra gavęs kvietimą gruodžio 10 dieną giedoti Varniuose, tad žemaitiškas liturgines giesmes netrukus galės išgirsti ir varniškiai.
Minėtos sukurtos giesmės pirmiausia yra skirtos šv. Mišių liturgijai, todėl tikimasi iniciatyvos iš Žemaitijos bažnyčių vietinių vargonininkų, kad jas propaguotų ir atliktų savose parapijose. Tikimasi ir atskiru leidiniu išleisti šv. Mišias ir liturgines giesmes žemaičių kalba.
Specifiniai reikalavimai
Visos giesmės gimė per labai trumpą laiką. I. Daubarienė pasakojo: „Tai tiesiog vidus ,,išgiedojo“ tą tikėjimo patirtį, kuri per laiką po lašelį kaupėsi, kol tapo tikra kūrybine versme. Visi tie giesmėse sutinkami Šventojo Rašto, šventųjų simboliai, įvaizdžiai man pačiai labai artimi, pažįstami, todėl nereikėjo atskirai jų ieškoti, studijuoti. Per asmeninį Tikėjimo santykį, orientuoti į liaudiškąją žemaičių pamaldumo tradiciją, panaudojant iš „babytės“ Jadvygos išmoktą žemaičių kalbą, jie virto giesmėmis. O kad per tokį trumpą laiką, abu su kompozitoriumi pastebėjome, kad čia tikrai iš Dievo įkvėpimas, gerai įsiklausę tapome Jo instrumentais ir turime maloniai netikėtą rezultatą.“
Tekstų kūrėja kalbėjo, jog bažnytinei muzikai keliami specifiniai reikalavimai: kūriniai turi būti tinkami giedoti pamaldų metu, jų tekstai turi remtis Evangelija, psalmėmis ar kitais Šventojo Rašto tekstais, per laiką išlikusia liaudiškojo pamaldumo tradicija. Jei kuriamos giesmės, skirtos konkretiems šventiesiems, turima atspindėti jiems būdingus bruožus. Todėl kuriant tiek giesmių tekstus, tiek muziką labai svarbu jausti bažnytinės muzikos tradicijas. Kaip pažymėjo giesmių muzikos autorius A. Žilys, visos sekmadienį Telšių katedroje giedotos giesmės orientuotos į bendruomenišką giedojimą, melodijos paprastos, paties teksto padiktuotos.
„Apskritai bažnytinės giesmės, kaip ir pats bažnyčios lobynas, – neišsemiama tema: atskiros giesmės gali būti skirtos ir liturginėms kalendorinėms šventėms, ir atskiriems šventiesiems, ir tiesiog išgiedančios Viešpačiui visa, kuo gyvena žmogus: nuo rūpesčių išsakymo, prašymo iki padėkos už gautas malones ar nuolat teikiamą Viltį“, – teigė I. Daubarienė.
Loading ...
