Telšiškiai tikisi rasti teisybę – pačių suremontuotą socialinį būstą įsigyti pigiau

Telšiškiai Algis ir Jolanta Sakalauskai ilgus metus gyvena socialiniame bute, kuris nuosavybės teise priklauso Telšių rajono savivaldybei. Keliskart pakilus socialinių būstų nuomos kainai, sutuoktiniai priėmė sprendimą būstą privatizuoti.
Šis 1930 m. statybos būstas buvo įvertintas 8 000 Eur. Sutuoktiniai piestu stoja, jog tokių pinigų jie nemokės.
Telšiškiai prašo atsižvelgti ir į tai, kad bute jie savo lėšomis atliko kapitalinį remontą. Kadangi A. Sakalauskas yra tremtinys, siekia, jog šiuo atveju būtų pritaikytas ir įstatymas, numatantis būsto įsigijimo lengvatas tremtiniams.
Aurelija SERVIENĖ
Už savo lėšas remontavo Savivaldybės būstą
A. Sakalauskas ilgus metus gyvena Žemaitės gatvėje esančiame socialiniame būste. Čia jis apsigyveno grįžęs iš tremties. Būstas buvo apleistas, 1930 m. statybos. Nagingas vyras norėjo gyventi patogiai, todėl nemažai darbo ir pinigų įdėjo į nuomojamą butą. „Stogas buvo kiauras. Rašėme Savivaldybei raštus, tačiau jokios pagalbos nesulaukėme“, – prisiminė vyriškis.
Nesulaukęs pagalbos Algis pats kibo į darbus. Savo lėšomis per keletą metų apleistą būstą prikėlė antram gyvenimui: pakeitė stogą, įdėjo naujus langus, įvedė kanalizaciją, įrengė sanitarinį mazgą, centrinį šildymą, sutvarkė lubas, grindis, sienas ir kt.
J. Sakalauskienė pasakojo, kad, išgirdę turto vertintojo sumą (t. y. 8 000 Eur), jie Telšių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriui pateikė dokumentus, įrodančius, kokie darbai buvo atlikti jų bute. Kartu pateikė ir kvitus. Vildamiesi, jog bus į tai atsižvelgta ir sumažinta būsto kaina.
Tačiau gavo atsakymą, jog jų išleistos lėšos buto remontui nebus išskaičiuotos iš bendros būsto kainos.
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Staponkienė „Telšių ŽINIAS“ informavo, kad, vadovaujantis 2015 m. vasario 27 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 404 5.3 papunkčiu, nuomininkas savo lėšomis atlieka nuomojamo turto einamąjį remontą. Sutarties 6 punkte numatyta, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo rašytinio sutikimo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą). Statinio paprastąjį ir kapitalinį remontą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“. Sutartyje nenumatyta, kad už einamąjį remontą yra atlyginama arba patirtomis išlaidomis mažinama būsto pardavimo kaina.
Tikisi rasti teisybę
Nusivylę tokiu sprendimu Sakalauskai nenurimo. Jolanta atkapstė dar vieną įstatymą, kuriuo vadovaujantis Algiui kaip tremtiniui priklausytų būstą įsigyti 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis. „Šis įstatymas numato lengvatas, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais įsigyti būstai reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vaikams“, – perskaitė J. Sakalauskienė.
Dėl šio įstatymo tarp Sakalauskų ir Savivaldybės užvirė diskusija. Dėl tinkamo dokumento išaiškinimo Ekonomikos ir turto valdymo skyrius išsiuntė užklausą į LR socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Atsakymo teks laukti 20 dienų.
Tuo tarpu Sakalauskai rankų sudėję nesėdi, pasiprašė apsilankyti pas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių Imantą Motiejūną. Jo teigimu, kai viena pusė mano vienaip, o kita kitaip, sprendimas duoti ministerijai paklausimą yra teisingas. Iš ten bus gautas konkretus ir aiškus atsakymas.
„Bandysime teisiškai viską įvertinti ir pateikti tikslų atsakymą, kad abiem pusėms būtų aiški situacija“, – tikino I. Motie-
jūnas.
Dabar Sakalauskams belieka laukti sprendimo iš ministerijos. Telšiškiai viliasi, kad jis bus priimtas jų naudai: „Tikimės rasti teisybę.“