Telšių rajone masiškai nyksta kaštonai. Ar valdžia gelbės ligos paveiktus medžius?

Telšių rajone augančius kaštonus naikina 2002 m. Lietuvoje atsiradusi liga – kaštoninė keršakandė. Ši liga palaužė ir garsiuosius Vydūno kaštonus, augančius pačioje Telšių miesto širdyje – Katedros aikštėje.
Mokslininkų teigimu, jei kaštonai nebus gelbėjami, jau už penkerių metų jų Lietuvoje nebeliks.
Lietuvoje kaštonus puola mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės. Jų patelės kiaušinėlius deda įvairiose lapo vietose, ant lapalakščio gali padėti iki 106 kiaušinėlių. Išsiritę vikšrai įsigraužia į lapo audinius ir juose išgraužia dėmines ertmes. Iš pradžių  dėmės būna balsvos, geltonai rudos, vėliau – paruduoja.
Pasak mokslininkų, gamta paprastai pati pasirūpina, kad ką nors graužiantys kenkėjai žūtų nuo kitų kenkėjų. Tačiau kaštoninėms keršakandėms natūralių priešų kol kas nėra – jas naikinti turi žmogus.
Chemikalų nėra
Telšių rajono savivaldybės ekologas Raimondas Račkauskas bei Telšių rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. valstybinis inspektorius Alfredas Zaveckas patvirtino, kad Telšių rajone augantys kaštonai yra pakirsti ligos.
Ekologo teigimu, palyginti su kitais rajonais, padėtis Telšiuose nėra labai bloga. R. Račkauskui teko lankytis Palangos botanikos sode – ten kaštonus apėmusi liga sparčiai pažengusi.
Savivaldybės ekologas, aiškindamasis, kaip galima išgelbėti kaštonus, bendravo su mokslininkais. Šie nurodė, kad chemikalų, galinčių išgydyti medžius, Lietuvoje netgi nėra.
Reikia deginti
Jei Lietuvoje ir būtų galima įsigyti chemikalų nuo kaštoninių keršakandžių, kiltų kitų problemų.
Pasak R. Račkausko, chemikalai vienam medžiui kainuotų brangiai – apie 100 Lt, be to, purškiant juos ant medžių, kiltų grėsmė žmonėms.
Pašnekovo teigimu, atsirastų dar viena problema –  chemikalai ant kaštono turėtų išbūti mažiausiai pusę paros. Tai būtų sunku, žinant, kad vieną minutę šviečia saulė, o kitą jau lyja lietus, kuris chemikalus nuplautų.
Tačiau padėtis nėra be išeities: prie kaštonų gelbėjimo gali prisidėti kiekvienas žmogus – reikia sugrėbti šių medžių lapus ir juos sudeginti.
Bet tokiu atveju kyla dviprasmiška situacija: R. Račkausko teigimu, dėl vadinamojo šiltnamio efekto miesto teritorijoje uždrausta deginti laužus. Taigi mieste gyvenantys žmonės kaštonų lapus nebent gali sudėti į maišus ir vežti juos sudeginti į kitą vietą. Galima dar viena išeitis, tik nežinia, ar ji būtų tokia veiksminga – lapus užpilti kalkėmis.
Lapus, kurie yra sugrėbiami, reikia iš karto neutralizuoti, o ne kaupti su kitomis atliekomis.
Žada kreiptis į seniūnijas
Telšių rajono savivaldybė ketina kreiptis į visas seniūnijas ir prašyti, kad jos pasirūpintų sergančių kaštonų gelbėjimu.
R. Račkausko teigimu, jei kenkėjai, apėmę kaštonus, nėra naikinami, medis pamažu žūsta, pažeidžiamas kaštono kamienas.
Kitiems medžiams,  anot ekologo, nėra grėsmės užsikrėsti šia liga. Telšių mieste ir rajone kone kiekvienas, net ir jaunas kaštonas jau yra apimtas šios ligos. Valdžia jokių priemonių dar nesiėmė, tačiau šie lapuočiai mūsų miestui turėtų būti brangūs – 1923 m. filosofas, rašytojas Vydūnas su mokiniais pasodino kaštonų alėją Katedros aikštėje.