Šį mėnesį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė spalio mėnesio šilumos kainų Lietuvoje statistiką, pagal kurią Telšių rajono savivaldybė atsidūrė daugiausia už šilumą mokančių savivaldybių dešimtuke. Palyginti su pernai, šiais metais šilumos kaina Telšiuose didėjo daugiau nei 3 ct/kWh ir beveik pasiekė 2008 m. buvusį, dar nekrizinį, rajono šilumos kainų piką.
Spalio viduryje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė šių metų spalio mėnesio šilumos kainų statistiką. Telšiai, pagal ją, atsidūrė garbingoje – dešimtoje – vietoje. Mus lenkia tik Druskininkai, Anykščiai, Ukmergė, Šalčininkai, Akmenė, Pakruojis, Joniškis, Trakai ir Prienai. Daugiausia už šilumą Lietuvoje moka prieniškiai – 32 ct/kWh, o mažiausiai – tauragiškiai – 17,67 ct/kWh. Telšių gyventojai už šilumą, spalio 1 dienos duomenimis, turėjo mokėti 28,25 ct/kWh.
Telšiai šių metų spalio mėnesį beveik pasiginė 2008 metų, dar nekrizines šilumos kainas: 2008 metų gruodžio mėnesį telšiškis už šilumą mokėjo 28,37 ct/kWh. Šiais metais, palyginti su 2009 m. lapkričio mėnesio duomenimis, šilumos kaina Telšiuose didėjo nuo 24,82 ct/kWh iki 28,25 ct/kWh, t. y. net 3,43 ct/kWh!
„Šiluma brango kiekvieną mėnesį, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Adomas Bružas. – Savivaldybė yra nustačiusi kainą, o šilumos tiekėjas informuoja mus ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kad, kiekvieną mėnesį, atsižvelgdamas į pakitusias kuro kainas, nustato naujas šildymo kainas.“
Tačiau kodėl, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktus duomenis, didžiojoje šalies dalyje savivaldybių šilumos kaina per metus ne didėjo, o mažėjo. Tad kyla klausimas, kokias auksines dujas perka Telšių šilumos tiekėjas – UAB „Litesko“? Kodėl mūsų rajono gyventojai, vieni iš tų nelaimingųjų, kuriems šilumos kaina didėja? Kuo užsiima mūsų rajono valdžia be statybų?
„Bijau, ką nors kalbėti apie kitas šalies savivaldybes, tačiau dalis jų yra investavusios į atsinaujinančius energijos šaltinius, t. y. kurena ne dujomis, o biokuru ir pan., – kalbėjo A. Bružas., – O mes turime tik 5 MW katiliuką, kurio visiems Telšiams toli gražu neužtenka. Deja, neinvestavome į atsinaujinančią energiją.“
Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialisto, pavyzdžiui, Plungėje šildoma vien malkomis, tad ir jų šilumos kaina yra ženkliai mažesnė nei Telšiuose. „Kelmėje, kaip ir Telšiuose, šilumos tiekėjas yra UAB „Litesko“, – pasakojo A. Bružas, – tačiau kelmiškiai investavo į atsinaujinančius energijos šaltinius ir praktiškai kūrena tik biokuru – tai turėjo įtakos ir šilumos kainai (moka 22,76 ct/kWh, „Telšių ŽINIOS“). Pavyzdžiui, Panevėžys sumažino šilumos kainą, nes pastatė naują dujų turbiną, kuri gamina ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, todėl ir šilumos kaina santykinai pigesnė.“
Anot Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialisto, Telšiuose susiklosčiusią situaciją galima palyginti su situacija Palangoje, mat tiek pas mus, tiek pajūrio kurorte šilumos ūkis yra labai panašus – naudoja vien tik dujas. Tačiau kadangi Palanga turi daugiau šilumos vartotojų (tai taip pat turi įtakos šilumos kainai), jie moka puse cento pigiau, nei moka telšiškiai.
UAB „Litesko“ dar pernai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę siūlydama pratęsti šiuo metu galiojančią sutartį dar penkiolikai metų. Jei būtų priimtas teigiamas sprendimas, UAB „Litesko“ žadėjo investuoti į 10 MW katilo pastatymą Telšiuose, kuris leistų biokuru šildytis bemaž 80 proc. gyventojų. Tokia investicija šiek tiek sumažintų šilumos kainą. Tačiau rajono valdžia, išklausiusi UAB „Litesko“ pasiūlymą, nieko neatsakė.
Loading ...
