Seimo narį A. Petkų piktina Vyriausybės nenoras padėti verslui

Ekonomiką vis dar kausto sunkmetis, Lietuvos verslo situaciją galima apibūdinti kaip į vandenį įmestos ir nemokančios plaukti žmonių grupės bandymą kapanotis – visi tikėjosi, kad jiems bus ištiesta pagalbos ranka, tačiau,  jos nesulaukę, vieni išmoko plaukti ir išplaukė, kiti – nuskendo… Šiandien, praktiškai savo jėgomis išsigelbėjusio verslo dėka, 1 proc. pakilo šalies bendrasis vidaus produktas (BVP). Vyriausybė visus nuopelnus prisiėmė sau – esą, tai vienas iš verslo skatinimo plano pasiteisinusių momentų. Tokios Vyriausybės kalbos papiktino partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime narį Almantą Petkų: „Politinės etikos trūksta Vyriausybei, nes sugeba prisiimti nuopelnus, kuriuos didžiąja dalimi pasiekė verslas.“
2010 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, šalies BVP padidėjo 1,1 proc. Pagal Statistikos departamento turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2010 m. antrąjį ketvirtį siekė 24,3 mlrd. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 proc., o palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu – 6,6 proc.
„Dar praėjusių metų birželio 31 dieną premjeras Andrius Kubilius paskelbė krizės pabaigą, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo Seimo narys Almantas Petkus, – tačiau kai tik ta krizė prasidėjo, kilo diskusija: kas iš viso yra ta krizė, kaip ją pasverti? Europos Sąjungoje visuotinai sutarta, kad jeigu 3 mėnesius iš eilės krenta BVP, t. y. traukiasi ekonomika, tada skelbiama, kad yra krizė. Analogiškai – krizės pabaiga skelbiama, kada 3 mėnesius iš eilės auga BVP. Dabar yra  taip, kad pirmą kartą per šį sunkmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, Lietuvoje BVP paaugo 1 proc., todėl iškart finansų ministrė ėmė viešai  kalbėti, kad tai yra Vyriausybės nuopelnas – vienas iš verslo skatinimo plano pasiteisinusių momentų.“ Visų pirma, anot A. Petkaus, BVP augimas skaičiuojamas nuo pernai metų, kada šalies ekonomika jau buvo „susitraukusi“, o ne nuo 2008 m., kada buvo didžiausias ekonomikos kritimas. Antra, finansų ministrės įvardytas verslo skatinimo planas nėra patvirtintas net Vyriausybės nutarimu. „Vadinasi, jeigu sekasi, – skatinimo planas veikia ir galima prisiimti laurus, o jeigu nesiseka, kaltę galima suversti ministerijoms, – kalbėjo A. Petkus, – ne kartą kalbėjau apie Vyriausybės Daugiabučių namų modernizavimo programą, kuri iki šiol neveikia, vis dar tebėra nepajudintas 1 mlrd. Lt. Tačiau kada matome praktiškai nepanaudotus 3 mlrd. Lt, kurie turėjo būti skirti tiesioginei verslo paramai ir iš kurių verslui sugebėta duoti tik 115–120 mln. Lt, tai apie kažkokią Vyriausybės paramą ar nuopelnus šalies ekonomikos augimui yra sunku kalbėti.“
Dar 2009 metų pavasarį Seimo narys A. Petkus Vyriausybei pateikė pasiūlymą bei Seime įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą, kuria buvo siūloma pavėlinti PVM atsiskaitymą, t. y. verslininkai būtų turėję galimybę PVM mokėti ne iš karto, bet tik tada, kada su jais pačiais būtų atsiskaityta. Kitaip tariant, kada verslininkas už atliktus darbus ar paslaugas gauna pinigus – tada ir atsiskaito su valstybe. „Aišku, tai pareikalautų iš Valstybės didesnių apyvartinių lėšų (finansų ministrė ir pabrėžė, kad Valstybė negali sau to leisti), – kalbėjo Seimo narys, – tada pasiūliau, kad apyvartinėms lėšoms Valstybė gali panaudoti tuos Europos Sąjungos milijardus ir pavėlinti PVM atsiskaitymą. Atsakymas buvo: „Ne, tai yra blogai, taip negalima, pasiūlymas netinkamas ir, galiausiai, jis buvo atmestas.“ Anot A. Petkaus, dabar Vyriausybė savo nepatvirtintame Vyriausybės verslo skatinimo plane parengusi įvairiausias programas, apraizgiusi įvairiausiais kriterijais, reikalavimais, dėl kurių  kiekviena įmonė, bendrovė, norinti gauti paramą iš Valstybės, yra tikrinama, ar bus pajėgi atiduoti pasiskolintus pinigus. „Kai šiandien tokia ekonominė situacija Lietuvoje, daugelio verslininkų rodikliai yra stipriai sumažėję, todėl labai maža dalis jų gali pasinaudoti Vyriausybės siūlomais pagalbos instrumentais. Dėl to po metų ir turime: iš 3 mlrd. Lt panaudota vos 115–120 mln. Lt, – kalbėjo partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime narys, – tačiau jeigu tie pinigai būtų buvę panaudoti apyvartinėms lėšoms ir taip pavėlintas PVM atsiskaitymas – realią naudą ir pagalbą būtų pajutę visi šalies verslininkai.“
A. Petkaus teigimu, verslas pagalbos iš Vyriausybės tikėjosi pirmą sunkmečio pusmetį: „Tačiau verslas yra ta visuomenės grupė, kuri nori nenori turi prisitaikyti prie esamos situacijos. Taigi, žadėtos pagalbos iš Vyriausybės nesulaukę verslininkai turėjo radikaliai persitvarkyti, dėl to atsirado tiek daug bedarbių. Pats verslas savarankiškai persitvarkė bei stabilizavo ekonominę situaciją – ir tai nėra Vyriausybės nuopelnas. Todėl nelabai etiška pastarajai pasiimti visus laurus ir nuopelnus už tai. Vyriausybės nuopelnas yra tik tas, kad ji sugebėjo sumažinti biudžeto išlaidas administracijoms  valdyti, sumažinti ir užšaldyti valstybės tarnautojų atlyginimus ir taip parodyti  šiokį tokį solidarumą.“