Po laiminga žvaigžde gimęs A. Matulis

Telšiuose gyvenantis Algimantas Matulis liepos 24 dieną švenčia savo 90-ąjį gimtadienį. Ilgametis nusipelnęs inžinierius 40 metų išdirbo Telšių rajono gamybiniame susivienijime. Nors nuo tų dienų praėjo nemažai laiko, tačiau buvę kolegos negali pamiršti kartu su juo praleistų metų. Giria valdytoją už jo darbštumą, sąžiningumą.
„A. Matulis buvo griežtas, reiklus, bet teisingas. O kad tokių žmonių šiandien būtų daugiau…“ – tvirtino kolegos Alfredas Balsys, Stanislovas Čekanauskas, Algis Jazdauskas, Bronelė Bikniuvienė, Elytė Juškienė ir kt., linkėdami jubiliatui ilgiausių metų.
Aurelija SERVIENĖ
A. Matulis – nusipelnęs inžinierius
Nors A. Matulio gimtinė – Kėdainių apskrityje, Dotnuvos rajone, tačiau Žemaitijoje vyras kuo puikiausiai pritapo, įsitvirtino, buvo gerbiamas kolegų, puikiai susitvarkė su duotomis užduotimis, pasiekė karjeros aukštumų. Jis buvo ne tik geras, atsakingas darbuotojas, bet ir puikus, supratingas, sąžiningas žmogus.
Pradžioje Algimantas dirbo Varniuose, o kai Varnių rajoną likvidavo, gavo pasiūlymą rinktis iš keturių rajonų: Pasvalio, Pakruojo, Telšių ir Jurbarko. Ir nedvejodamas pasirinko Telšius.
Ir taip net keturis savo gyvenimo dešimtmečius Algimantas atidavė darbui Telšių rajono gamybiniame susivienijime. Ten dirbo valdytoju, pelnė Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardą.
„Darbuotojų skaičius buvo didžiulis, kolektyve per 500 žmonių. Pradžia buvo labai sunki, nori ar nenori, daug ko teko išmokti. Atvykus iš Varnių čia buvo viskas apleista, daug netvarkos“, – dėstė buvęs inžinierius. Bėgant metams A. Matulis darbovietėje netruko viską pakeisti į gerąją pusę, tuoj įvedė tvarką. Kaip jo buvę kolegos sako: „Algimantas dirbo taip, kad net žemė drebėjo.“ Netrukus Telšių rajono gamybinis susivienijimas ėmė pirmauti, lenkti kitus rajonus, pelnyti apdovanojimus, visur buvo pirmose gretose.
Algimantas pasakojo, jog per gyvenimą dirbo sąžiningai, stengėsi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų žmonių. Tų, kas prašė pagalbos, niekada neatstūmė, priešingai, padėjo. Vyras niekuomet nepiktnaudžiavo alkoholiu, jau ilgus metus neberūko, jokių gėrimų nevartojantis, net limonado negeriantis. Šmaikštauja, jog skaniausias jam vanduo iš čiaupo.
Nelengva vaikystė
A. Matulis – našlys. Deja, žmonos neteko prieš daug metų. Šeimoje gimė viena dukra, kuri padovanojo du anūkėlius.
Nors Algimantas jau skaičiuoja devintą dešimtį, tačiau jis geros sveikatos, kuo puikiausiai viską atsimena iš savo praeities. Nelengva jo vaikystė buvusi: „Tėvai visą gyvenimą žemę dirbo, turėjo net 27 ha. 1941 m. mūsų gimtoji sodyba buvo nušluota nuo žemės, tik kelios obelys liko. Vyko karas, krito lėktuvai, važiavo tankai, daug žmonių žuvo. Viską atsimenu, dešimtus metus ėjau. Baisūs laikai buvo, kiek visko išgyventa, o dabar kas? Laisvė…“
Dar vienas įdomus Algimanto gyvenimo faktas – jo senelė buvo kunigo, poeto Maironio pusseserė. Todėl tarpukario metais A. Matulis turėjo teisę su Maironio palikimu mokytis bet kokioje aukštojoje mokykloje Vakaruose – Maironio lėšomis. „Turėjau tokią galimybę, bet ja nepasinaudojau, buvo karas, o aš buvau vaikas“, – kalbėjo telšiškis.
Devyniasdešimtąjį gimtadienį švenčiantis Algimantas sakė, kad yra gimęs po laiminga žvaigžde. Didžiuojasi nuveiktais darbais, gyvenime sutiktais ypatingais žmonėmis.