Jums reikės: 2 ryšulėlių ridikėlių, 100 g varškės, krapų, druskos, maltų pipirų, skrudintų baltos duonos riekelių.
Gaminimas: ridikėlius supjaustykite šiaudeliais, krapus susmulkinkite ir viską sumaišykite su pasūdyta varške. Tepkite ant skrudintų duonos riekelių.
Sveika, Morta,
Įdėmiai perskaityk Kalnujo kom. „3:03 vakare” ir pasinaudok savo patirtim virtuvėje. Vėl spintelės, vėl lentynėlės… Ne čia, grįžk iš kur atėjus…
Tiek to,paragausiu to jūsų alaus,įmerksiu liežuvį pakarštavojimui,šiandien gi šventė.
Sveiki. Pr. buvo pakviestas paragauti žalios arbatos į centrinius žalius rūmus. Palaikiau jam kompaniją nes žalią arbatą mėgstu. Plikytą japonišką Senčą. Pasirengę ten jie buvo tiesiog nuostabiai. Tas arbatos receptas, kurį Pr. pradangino, atrodo jiems ypatingai svarbus, mėgino iškvosti susedamąsias dalis ir recepto autorių apeidami ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Komercinės to recepto paslapties, kaip suprantate, Pr. taip padarė, kad net kankinamas negalėtų išduoti. Pradangino taip, kad nebūtų.
Tie vis dėlto, atrodo, kad ims virdulius ir ieškos arbatžolių likusių nuosėdų.
receptas, bent jau man susidarė toks vaizdas, yra tiksliai pataikytas, neskaitant poros nereikalingų ingredijentų. Tai arbatos receptų kontorai buvo užminta, kad jie kėsinasi slapta užvaldyti rinką patiklių žmonių, neturinčių išlavinto skonio atskirti šieno nuo senčios.
Kitaip neįmanoma paaiškinti tokio nuodugnaus dėmesio tam klausimui. Jų komercinis planas pakibęs ore ir yra kur kas svarbesnis ir toliau siekiantis, nei galėjom įsivaizduoti.
Antra arbatos gėrimo ceremonija kur kas rimtesnė vyks antradienį. Kol kas buvo tik ikiritualinis paragavimas, bet pakankamai aišku, kad degustacija bus rimta.
Ten kur dabar buvote, arbatą ragaukit labai atsargiai mažais gurkšneliais su daug kitokios užkandos, kad negautumėte intoksikacijos.
Sveiks Kalnuji.
Mmmmtaip. Arbata šį vakar pelynų skonio.
Ar tai kažkiek susiję ir su Tavo virdulio prisvilimu aną vakarą?
…
Yra mėgėjų valgyti sūrį su pelėsiu. Tokių pasitaiko. Tačiau negi kažkas nusprendė pelėsį paversti nacionaliniu patiekalu? Pakankamai drąstiškas kulinarinis eksperimentas.
Tokį receptą gali sugalvoti tik viena gaspadinė, iš čia ir uolių kelnerių rūpestis.
Sveiki!
Tai antradienio vakare lauksim naujų receptų.
Pelėsinis sūris, nacionalinis kontoros projektas. Skandalas tokio masto tik dėl to, kad mes tą suplanuotą jų scenarijų perkandom, o ne dėl kokios ten įsižeidusios asabėlės, pelėsinio gamintojos. Viskas kur kas rimčiau. Panašu kad liesam sūriui (LS) – galas. Supuvo. Nebėra būdų išgelbėt. Protingi mėginsim gelbėt virdulius.
Na, aš tai suprantu, kad ne dėl asabėlės.
Jeigu apie gaspadinę- tai ne kažkokią psiaudo ekspertę kalbėjau.
Ta tik buterbrodus tepti tinkama.
Turėjau omenyje Gaspadinę nuo žodžio „Gospoža”.
Be jos žinios niekas neverdama, kelneriai jos valioje.
Nuliudinai dėl to mūsų varškės sūrio.
Negi viskas?
Išsilydė sūrelis?
O atrodė kad bus tautinio paveldo pažiba…
Gerai- o tai kaip tuomet Vyriausias sūrininkas?
Jis katroje pusėje lieka?
Iš viešos informacijos nepagaunu kampo.
Aišku tik viena- jeigu mūsų Pr. lieka su virduliu rankose, o liesas sūris pasidavęs picerijų madoms taps sudėtine pelėsinio projekto dalimi- tuomet Po ir virdulys taps labai nuodugniai prižiūrimu objektu.
Senoje virtuvėje nederėtų patieklų gaminti, nes dar kokia bloga akis nužiūrės.
Nužiūrėtas patiekalas blogiau už supelijusį. Tokių negalima valgyti.
Reikia ieškoti normalios vietos pietauti.
Buterbrodais tarpuvartėje normaliai nepasimaitinsi.
Matai buterbrodinė zabegalkė yra nepatogi tuo kad kaime ji kaip ant delno.
Patiekalų asortimentas varganas, receptūra menkai išvystyta.
Kažkoks užklydęs pakeleivis valgytojas yra kaip ant delno.
Gera užeiga yra tokia kur minios lankytojų, patiekalų lentynos lūžta nuo įvairovės, o sandėliai dideli.
Atsisėdi su kavos puodeliu kampelyje prie galinių durų, greta pernykščio sniego ir medituok – niekam nerūpi nei ką valgai nei ką geri – va toks tikras poilsis.
Tos mėlynos pastogės greta naų marių buvo neblogos, tik, kad be šų fasono šlipsų nelabai nori aptarnauti.
Nežinau.
Kol kas nelabai turiu idėjų kur būtų galima kultūringai ir maistingai pavalgyti.
Raikia ieškoti…
P.S.
Gal sakau to šiaurės Aukštaitijos alaus nebegerkim? Bravoro katilai pilni nuosėdų, misliju, kad reikėtų užpilti kalkių ir gerai išdezinfekuoti.
Ką mislijat?
Šį vakarą labanakt.
Kalkių reikia. Dezinfekuoti labai pavojinga, nes pati dezinfekcija gali kelti didelių įtarimų, kodėl daroma neplaninė, gal aptikta virtuvėj kokia nors bacila apie kurią nepranešta. Kuo ji pavojinga ta ebola?
Klausi dėl sūrininko. Jis geriausiai žino pelėsinių sūrių ir lydytų sūrelių santykį. Mano paskaičiavimu pelėsinių susidarė daug didesnis kiekis ir sūrininkas atsidūrė labai keblioj situacijoj. Praktiškai identiškai panašioje į tokio vieno moldavų sūrininko Muntiano iš Kišiniovo, kuris su savo sūreliais surūgo.
Senoj seklyčioj- tik alus ir tamsa, tik tamsa ir alus.