Pa­ra­ma spor­tui grą­ži­na­ma per leng­va­tas: ar tik­rai ver­ta tiek triū­sti dėl 125 eu­rų?

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė jau ke­le­rius me­tus ska­ti­na vers­lo įmo­nes pri­si­dė­ti prie vie­tos kul­tū­ros, spor­to ir so­cia­li­nių ini­cia­ty­vų mai­nais už tai siū­ly­da­ma mo­kes­čių leng­va­tas. Ta­čiau pa­sta­ra­sis at­ve­jis pa­ro­dė, kad šis mo­de­lis, nors ir kil­nus, rea­ly­bė­je ga­li kel­ti dau­giau klau­si­mų nei pa­ska­tų – tiek pa­čioms įmo­nėms, tiek Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Pa­ra­ma spor­tui, su­grįž­tan­ti per ma­žes­nius mo­kes­čius

Va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mu ir ki­tais ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba dar 2018 m. bir­že­lio 28 d. spren­di­mu Nr. T1-194 pa­tvir­ti­no Mo­kes­čių leng­va­tų tei­ki­mo vers­lo su­bjek­tams tai­syk­les. Jo­se nu­ma­ty­ta, kad įmo­nės, ku­rios ski­ria pa­ra­mą kul­tū­rai, spor­tui, so­cia­li­nei ar svei­ka­ti­ni­mo veik­lai, ga­li ti­kė­tis mo­kes­čių leng­va­tų – su­ma­žin­to že­mės, vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio.

2024 m. UAB „Ker­pi­ta“ sky­rė 2 000 eu­rų pa­ra­mą vie­ša­jai įstai­gai „Tel­šių fut­bo­lo atei­tis“. Lė­šos bu­vo pa­nau­do­tos fut­bo­lo klu­bo „Džiu­gas“ pa­grin­di­nės ko­man­dos veik­lai. Įmo­nė, nors re­gist­ruo­ta Gargž­duo­se, tu­ri pa­da­li­nius Tel­šiuo­se ir di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se. Už tą pa­tį 2024 m. lai­ko­tar­pį „Ker­pi­ta“ Sa­vi­val­dy­bei dek­la­ra­vo 59,20 Eur že­mės mo­kes­čio ir 498 Eur ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio – iš vi­so 557,20 Eur.

Pra­šy­mų nag­ri­nė­ji­mo ko­mi­si­ja, iša­na­li­za­vu­si in­for­ma­ci­ją, kons­ta­ta­vo, kad pa­ra­ma ati­tin­ka mi­nė­tų tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mus. Re­mian­tis ko­mi­si­jos siū­ly­mu, mo­kes­čių leng­va­ta įmo­nei bu­vo tai­ky­ta 23 pro­c. Tai reiš­kė 125,37 Eur su­ma­ži­ni­mą už 2024 m. mo­kes­ti­nį lai­ko­tar­pį.

Ne tik ko­mi­si­ja, bet ir du ko­mi­te­tai bei Ta­ry­ba!

Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad šios, iš pir­mo žvilgs­nio ne­di­de­lės, mo­kes­čių leng­va­tos klau­si­mas bu­vo svars­to­mas net dvie­jų Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ko­mi­te­tų – Vie­ti­nio ūkio, eko­lo­gi­jos ir kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to bei Vers­lo, eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų – po­sė­džiuo­se. Po dis­ku­si­jų spren­di­mo pro­jek­tas bu­vo pa­teik­tas Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai. Ji 2024 me­tų rugp­jū­čio 28 die­ną balsuos dėl leng­va­tos su­tei­ki­mo.

Tai ro­do, kad dėl 125 eu­rais su­ma­žin­tų mo­kes­čių į dar­bo pro­ce­są bu­vo įtrauk­ti ne tik įmo­nės dar­buo­to­jai, tu­rė­ję pil­dy­ti ir teik­ti do­ku­men­tus, bet ir Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, leng­va­tų ko­mi­si­ja, net du Ta­ry­bos ko­mi­te­tai bei pa­ti Ta­ry­ba. Ky­la pa­grįs­tas klau­si­mas – ar tiek ins­ti­tu­ci­nio dė­me­sio, biu­rok­ra­ti­nių pro­ce­dū­rų ir dar­bo va­lan­dų tik­rai pro­por­cin­ga gau­tai leng­va­tai?

Efek­ty­vi pa­ska­ta ar sim­bo­li­nė grą­ža?

Vers­lo po­žiū­riu, 125,37 Eur leng­va­ta už 2 000 Eur pa­ra­mą – tai apie 6 pro­c. grą­ža. Da­lis vers­lų, ypač smul­kes­nių ar vi­du­ti­nių, ga­li pa­grįs­tai svars­ty­ti, ar ver­ta ei­ti per su­dė­tin­gą biu­rok­ra­ti­nį pro­ce­są, kai grą­ža – sim­bo­li­nė. Ši si­tua­ci­ja pa­ro­do, kad nors tei­sės ak­tai vei­kia, sis­te­ma la­biau pri­tai­ky­ta stam­biam vers­lui, ku­ris kas­met su­mo­ka tūks­tan­čius ar de­šim­tis tūks­tan­čių eu­rų mo­kes­čių ir rea­liai pa­jun­ta leng­va­tos nau­dą.

O ma­žes­nėms įmo­nėms toks me­cha­niz­mas ga­li pa­si­ro­dy­ti la­biau for­ma­lus nei pra­ktiš­kas – ypač kai ski­ria­ma pa­ra­ma daug kar­tų vir­ši­ja pa­čių mo­kė­ti­nų mo­kes­čių dy­dį.

Pa­si­gen­da­ma lanks­tu­mo

Šis at­ve­jis aiš­kiai iliust­ruo­ja ne tik ge­rą no­rą, bet ir sis­te­mos trū­ku­mus. Aki­vaiz­du, kad Sa­vi­val­dy­bė sie­kia ska­tin­ti bend­ruo­me­niš­ku­mą. Ta­čiau gal­būt atė­jo lai­kas pa­gal­vo­ti apie pro­por­cin­ges­nį ir lanks­tes­nį mo­de­lį.

Vers­las daž­nai re­mia spor­tą, kul­tū­rą ar so­cia­li­nius pro­jek­tus ne dėl nau­dos, o dėl ver­ty­bių, dėl ry­šio su kraš­tu. Ta­čiau jei jau eg­zis­tuo­ja pa­ska­ti­ni­mo prie­mo­nė, ji tu­rė­tų bū­ti rea­li ir jun­ta­ma, o ne ap­si­ri­bo­ti sim­bo­li­niais pro­cen­tais ir il­go­mis pro­ce­dū­ro­mis.