Telšių rajono savivaldybė jau kelerius metus skatina verslo įmones prisidėti prie vietos kultūros, sporto ir socialinių iniciatyvų mainais už tai siūlydama mokesčių lengvatas. Tačiau pastarasis atvejis parodė, kad šis modelis, nors ir kilnus, realybėje gali kelti daugiau klausimų nei paskatų – tiek pačioms įmonėms, tiek Savivaldybės administracijai.
Giedra AKAVICKIENĖ
Parama sportui, sugrįžtanti per mažesnius mokesčius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais galiojančiais teisės aktais, Telšių rajono savivaldybės taryba dar 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-194 patvirtino Mokesčių lengvatų teikimo verslo subjektams taisykles. Jose numatyta, kad įmonės, kurios skiria paramą kultūrai, sportui, socialinei ar sveikatinimo veiklai, gali tikėtis mokesčių lengvatų – sumažinto žemės, valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio.
2024 m. UAB „Kerpita“ skyrė 2 000 eurų paramą viešajai įstaigai „Telšių futbolo ateitis“. Lėšos buvo panaudotos futbolo klubo „Džiugas“ pagrindinės komandos veiklai. Įmonė, nors registruota Gargžduose, turi padalinius Telšiuose ir didžiuosiuose šalies miestuose. Už tą patį 2024 m. laikotarpį „Kerpita“ Savivaldybei deklaravo 59,20 Eur žemės mokesčio ir 498 Eur nekilnojamojo turto mokesčio – iš viso 557,20 Eur.
Prašymų nagrinėjimo komisija, išanalizavusi informaciją, konstatavo, kad parama atitinka minėtų taisyklių reikalavimus. Remiantis komisijos siūlymu, mokesčių lengvata įmonei buvo taikyta 23 proc. Tai reiškė 125,37 Eur sumažinimą už 2024 m. mokestinį laikotarpį.
Ne tik komisija, bet ir du komitetai bei Taryba!
Svarbu pažymėti, kad šios, iš pirmo žvilgsnio nedidelės, mokesčių lengvatos klausimas buvo svarstomas net dviejų Telšių rajono savivaldybės tarybos komitetų – Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto bei Verslo, ekonomikos ir finansų – posėdžiuose. Po diskusijų sprendimo projektas buvo pateiktas Savivaldybės tarybai. Ji 2024 metų rugpjūčio 28 dieną balsuos dėl lengvatos suteikimo.
Tai rodo, kad dėl 125 eurais sumažintų mokesčių į darbo procesą buvo įtraukti ne tik įmonės darbuotojai, turėję pildyti ir teikti dokumentus, bet ir Savivaldybės administracija, lengvatų komisija, net du Tarybos komitetai bei pati Taryba. Kyla pagrįstas klausimas – ar tiek institucinio dėmesio, biurokratinių procedūrų ir darbo valandų tikrai proporcinga gautai lengvatai?
Efektyvi paskata ar simbolinė grąža?
Verslo požiūriu, 125,37 Eur lengvata už 2 000 Eur paramą – tai apie 6 proc. grąža. Dalis verslų, ypač smulkesnių ar vidutinių, gali pagrįstai svarstyti, ar verta eiti per sudėtingą biurokratinį procesą, kai grąža – simbolinė. Ši situacija parodo, kad nors teisės aktai veikia, sistema labiau pritaikyta stambiam verslui, kuris kasmet sumoka tūkstančius ar dešimtis tūkstančių eurų mokesčių ir realiai pajunta lengvatos naudą.
O mažesnėms įmonėms toks mechanizmas gali pasirodyti labiau formalus nei praktiškas – ypač kai skiriama parama daug kartų viršija pačių mokėtinų mokesčių dydį.
Pasigendama lankstumo
Šis atvejis aiškiai iliustruoja ne tik gerą norą, bet ir sistemos trūkumus. Akivaizdu, kad Savivaldybė siekia skatinti bendruomeniškumą. Tačiau galbūt atėjo laikas pagalvoti apie proporcingesnį ir lankstesnį modelį.
Verslas dažnai remia sportą, kultūrą ar socialinius projektus ne dėl naudos, o dėl vertybių, dėl ryšio su kraštu. Tačiau jei jau egzistuoja paskatinimo priemonė, ji turėtų būti reali ir juntama, o ne apsiriboti simboliniais procentais ir ilgomis procedūromis.

Jei verslas remia ką nors,tai tikrai ne dėl mažesnio mokesčio. Aplamai turėtų nebūti toks principas,aš duodu tau,tu duodi man