Bro­lių ir se­se­rų ry­šys: stip­res­nis už lai­ką

Ba­lan­džio 10-ąją bu­vo mi­ni­ma Bro­lių ir se­se­rų die­na. Šia pro­ga „Tel­šių ŽI­NIOS“ feis­bu­ko pa­sky­ro­je pa­kvie­tė skai­ty­to­jus pa­svei­kin­ti bro­lius ir se­se­ris, pa­si­da­lin­ti nuo­trau­ko­mis. Džiu­gu, kad su­lauk­ta gau­sy­bės gra­žių svei­ki­ni­mų ir įam­žin­tų aki­mir­kų.

Kai ku­riuos bro­lius ir se­se­ris pa­kal­bi­no­me. Jie pa­si­da­li­jo pri­si­mi­ni­mais apie vai­kys­tę, tar­pu­sa­vio pa­na­šu­mus ir juos sie­jan­tį ar­ti­mą ry­šį.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Tel­šių ra­jo­ne, Upy­no­je, gy­ve­nan­ti As­ta Pet­ru­lie­nė tu­ri dvi se­se­ris ir bro­lį. Vai­kai šei­mo­je gi­mė kas tre­jus me­tus, to­dėl tarp jų vi­sa­da vy­ra­vo glau­dus ry­šys.

Nors šian­dien vi­si pa­su­ko skir­tin­gais gy­ve­ni­mo ke­liais, ta­čiau ry­šio ne­pra­ra­do. Vy­riau­sio­ji se­suo As­ta dir­ba Upy­no­je, A. Kve­de­ro par­duo­tu­vė­je, par­da­vė­ja. Edi­ta Ka­vec­kai­tė gy­ve­na Ang­li­jo­je. Gra­ži­na Šiaulienė įsi­kū­ru­si Tel­šiuo­se ir dir­ba dar­že­ly­je. Jau­niau­sias šei­mos na­rys Gin­ta­ras Kaveckas taip pat gy­ve­na Tel­šiuo­se ir dir­ba san­tech­ni­kos sri­ty­je.

„Vi­si pui­kiai su­ta­ria­me, gy­ve­na­me drau­giš­kai, la­bai my­li­me vie­nas ki­tą ir mėgs­ta­me kar­tu ke­liau­ti“, – tei­gė A. Pet­ru­lie­nė.

„Vie­nas už vi­sus – vi­si už vie­ną“ – su to­kiu de­vi­zu au­go ke­tu­ri vai­kai: Li­na Stoč­ku­vie­nė, Ir­man­tas Lu­ko­šius, Jo­lan­ta Vė­la­vi­čie­nė ir Ig­nas Lu­ko­šius.

Tarp Li­nos ir Ir­man­to – dve­jų me­tų skir­tu­mas, tarp Ir­man­to ir Jo­lan­tos – pu­sant­rų, o jau­niau­sias bro­lis Ig­nas gi­mė po 16,5 me­tų per­trau­kos. „Ar mes pa­na­šūs? Gal ge­riau­siai tai api­bū­din­tų tė­ve­lių bend­ra­dar­bių pa­sa­ky­mas: „Atei­na Lu­ko­šiaus stan­dar­tu­kas“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vai.

Se­suo Li­na pa­sa­ko­jo: „Pradžioje au­go­me tri­se. Vai­kys­tė­je vis­ko bū­da­vo – ir su­si­pyk­da­vo­me, net iki muš­ty­nių, tik tė­ve­liai to ne­ži­no­da­vo. Ta­čiau vie­nas ki­tą la­bai gy­nė­me, vi­sa­da vienas kitam pa­dė­da­vo­me. Po še­šio­li­kos me­tų, gi­mus Ig­nui, jį la­bai pa­mi­lo­me, sau­go­jo­me ir juo rū­pi­no­mės. Bu­vo­me tar­si kumš­tis, gy­ve­no­me muš­kie­ti­nin­kų de­vi­zu „Vie­nas už vi­sus – vi­si už vie­ną“. Šian­dien šis de­vi­zas vis dar ga­lio­ja – esa­me vie­nin­gi. Gal tik, pa­sken­dę sa­vuo­se rū­pes­čiuo­se, re­čiau vi­si su­si­tin­ka­me. Tu­ri­me tra­di­ci­ją per Kū­čias su­si­bur­ti pas ma­mą. Mes trys (Li­na, Ir­man­tas ir Ig­nas) gy­ve­na­me Tel­šiuo­se, to­dėl su­si­tin­ka­me daž­niau. Jo­lan­ta gy­ve­na Švei­ca­ri­jo­je, grįž­ta re­čiau, ta­čiau tuo­met vi­sa­da ran­da­me pro­gą pa­bū­ti kar­tu.“

Šian­dien vi­si ke­tu­ri yra su­kū­rę šei­mas ir dir­ba sa­vo dar­bus. Ir­man­tas ir Ig­nas – mu­zi­kan­tai, Ig­nas taip pat dir­ba mu­zi­kos mo­ky­to­ju gim­na­zi­jo­je ir yra mė­gė­jų me­no ko­lek­ty­vo va­do­vas Ne­va­rė­nų kul­tū­ros cent­re. Li­na dir­ba pa­slau­gų par­da­vė­ja, o Jo­lan­ta – vais­ti­nė­je Švei­ca­ri­jo­je.

„Esa­me lai­min­gi, kad tu­ri­me vie­nas ki­tą“, – sa­kė jie.

Ryš­kė­nų kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Ro­mual­da Vir­ke­tie­nė tu­ri tris se­se­ris.

Jų šei­mos is­to­ri­ja… Grį­žus iš Si­bi­ro pla­tu­mų į Šiau­lių ra­jo­ne esan­čius na­mus Ju­ze­fos ir An­ta­no Švam­ba­rių šei­mo­je per 7 me­tus gi­mė 4 duk­te­rys.

Ie­va Ma­žu­lie­nė – fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja bei il­ga­me­tė gim­na­zi­jos di­rek­to­rė, gy­ve­na Kai­šia­do­ry­se, yra ak­ty­vi po­li­ti­kė ir vi­suo­me­ni­nin­kė.

Ja­ni­na Skub­rie­nė – pra­di­nio ug­dy­mo mo­ky­to­ja, gy­ve­na Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, yra ak­ty­vi bend­ruo­me­nės na­rė.

R. Vir­ke­tie­nė – ren­gi­nių re­ži­sie­rė, or­ga­ni­za­to­rė ir ve­dė­ja, il­ga­me­tė kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė.

Jau­niau­sia se­suo Jo­lan­ta Sto­nie­nė – bio­lo­gi­jos ir che­mi­jos mo­ky­to­ja, kar­je­ros spe­cia­lis­tė.

Ro­mual­da ir Jo­lan­ta gy­ve­na Tel­šiuo­se.

„Ne­di­de­lis me­tų skir­tu­mas tiek vai­kys­tė­je, tiek da­bar lė­mė la­bai ar­ti­mus ir glau­džius mū­sų ry­šius. Net ir to­li gy­ven­da­mos su­si­tin­ka­me tra­di­ci­nių šven­čių pro­ga, kar­tu ke­liau­ja­me po pa­sau­lį, ren­gia­me šei­mų su­si­ti­ki­mus, daž­nai skam­bi­na­mės ir lan­ko­mės vie­nos pas ki­tas. Di­de­lę įta­ką tam tu­ri ir vis dar gy­va 97 me­tų su­lau­ku­si mū­sų Ma­ma, ku­ri nuo pat vai­kys­tės iki da­bar ku­ria jau­kius ir šil­tus san­ty­kius tarp mū­sų, mū­sų vai­kų ir anū­kų“, – pa­sa­ko­jo Ro­mual­da.

Se­se­rų ry­šys – ypa­tin­gas ir lai­ko ne­pa­vei­kia­mas. Toks ar­tu­mas sie­ja tris se­se­ris – Ge­no­vai­tę Šlio­ge­rie­nę, Ade­lę Tu­raus­kai­tę ir Ste­fą Jo­ku­baus­kie­nę. Nors tarp vy­riau­sios ir jau­niau­sios se­sers yra be­veik sep­ty­ne­rių me­tų skir­tu­mas, o vi­du­ri­nio­ji nuo jau­niau­sios ski­ria­si vos po­ra me­tų, tai nie­ka­da ne­truk­dė joms bū­ti la­bai ar­ti­moms. Ne­pai­sant am­žiaus skir­tu­mų, se­se­rų tar­pu­sa­vio ry­šys tik su­stip­rė­jo – jos au­go kar­tu, mo­kė­si vie­na ki­tą su­pras­ti, pa­lai­ky­ti ir da­lin­tis.

Se­se­rys au­go kai­me, my­lin­čių ir ti­kin­čių tė­vų šei­mo­je. Vai­kys­tė bu­vo ku­pi­na ši­lu­mos, bend­rys­tės ir gra­žių pri­si­mi­ni­mų. Tė­vai nuo ma­žens skie­pi­jo svar­biau­sias ver­ty­bes – mei­lę žmo­gui, pa­gal­bą ki­tam, at­jau­tą.

Gy­ve­ni­mo ke­lias su­si­klos­tė taip, kad Ade­lė tu­ri ne­ga­lią ir gy­ve­na pas se­se­rį, ku­ri ja kas­dien rū­pi­na­si. Šis rū­pes­tis ir ar­tu­mas dar la­biau su­stip­ri­no jų tar­pu­sa­vio ry­šį ir pa­ro­dė tik­rą­ją šei­mos vie­ny­bės pra­smę. Neat­si­tik­ti­nai dvi se­se­rys pa­si­rin­ko so­cia­li­nio dar­bo ke­lią: vie­na jau išė­ju­si į pen­si­ją, ki­ta vis dar dir­ba.

Šian­dien vi­sos se­se­rys gy­ve­na Tel­šiuo­se. Jų ry­šys iš­li­ko toks pat stip­rus – jos bend­rau­ja kas­dien, daž­nai su­si­tin­ka, o šven­tes vi­sa­da sten­gia­si pra­leis­ti kar­tu su šei­mo­mis.

De­gai­čių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė Gab­rie­lė Nar­mon­tai­tė (33 m.) tu­ri dvi se­se­ris: jau­niau­sio­ji – Ur­tė Nar­mon­tai­tė (25 m.), vy­res­nio­ji – Ra­min­ta Nar­mon­tai­tė (40 m.). Vi­sos jos ski­ria­si aš­tuo­ne­riais me­tais.

Ur­tė – Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to gy­vū­nų moks­lo ma­gist­ro stu­di­jų stu­den­tė, gy­ve­na Kau­ne. Ra­min­ta – Vil­niu­je, dir­ba bend­ro­vė­je „Tel­to­ni­ka IoT Group“, per­so­na­lo vers­lo par­tne­rė Eu­ro­pai. Su­si­tin­ka se­se­rys sa­vait­ga­liais, per vi­sas šven­tes ir ato­sto­gas. Pa­sak Gab­rie­lės, jos vi­sos skir­tin­gos, bet kar­tu ir pa­na­šios. Vi­sa­da vie­na ki­tai pa­ta­ria ir pa­de­da.

„Esa­me iš De­gai­čių, tė­vai Val­da ir Ado­mas Nar­mon­tai. Ūki­nin­kau­jant tė­vai iš­mo­kė bū­ti są­ži­nin­goms ir darbš­čioms, ver­tin­ti tai, ką tu­ri­me, pa­dė­ti vie­na ki­tai. Nors tu­ri­me sa­vo na­mus, dar­bus, dar ir šian­dien tu­rė­da­mos lai­ko vi­sos se­se­rys pa­de­da­me ūky­je“, – kal­bė­jo Gab­rie­lė.

Ža­rė­nuo­se pas se­ne­lius au­gu­sios ir gy­ve­nu­sios ke­tu­rios se­se­rys pa­krikš­ty­tos var­dais iš R rai­dės. Vy­riau­sio­ji – Rai­mon­da Var­na­gė, vi­du­ri­nės – Ri­man­tė Go­de­liaus­kie­nė ir Re­na­ta Ben­di­kė, o jau­niau­sio­ji – Ro­ber­ta Po­vi­lai­ty­tė.

Se­se­rys gi­mė skir­tin­gais me­tų lai­kais – žie­mą, pa­va­sa­rį, va­sa­rą ir ru­de­nį, to­dėl, kaip pa­čios juo­ka­vo, yra vi­siš­kai skir­tin­gos tiek iš­vaiz­da, tiek cha­rak­te­riu. Gi­mi­mo da­tas pri­si­min­ti ne­sun­ku: vy­riau­sio­ji ir jau­niau­sio­ji gi­mė 13 die­ną, o vi­du­ri­nės se­se­rys – 30 die­ną.

„Vi­sos bū­da­vo­me kar­tu – vai­kys­tė­je vy­res­nės pri­žiū­rė­da­vo­me jau­nes­nes, kol se­ne­liai dirb­da­vo ūkio dar­bus. Mėg­da­vo­me lai­ką leis­ti links­mai, o kai vie­na ki­tai nu­si­bos­da­vo­me, pa­si­slėp­da­vo­me, kad ne­rei­kė­tų žais­ti kar­tu“, – pa­sa­ko­jo se­se­rys.

Šian­dien kiek­vie­na jų pa­su­ko sa­vu ke­liu. Rai­mon­da dir­ba ka­si­nin­ke Že­mai­čių Kal­va­ri­jos par­duo­tu­vė­je, Ro­ber­ta – Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kul­tū­ros cent­re. Ri­man­tė ir Re­na­ta įsi­kū­ru­sios Tel­šiuo­se, dir­ba gro­žio sri­ty­je vers­lo cent­re MAX.

„Nors gy­ve­ni­mas mus iš­mė­tė po Že­mai­ti­ją ir su­si­tin­ka­me re­čiau, ta­čiau su­si­ti­kus neat­ro­do, kad bū­tu­me bu­vu­sios iš­si­sky­ru­sios. Kad ir kas nu­tik­tų gy­ve­ni­me, ži­no­me – vi­sa­da ga­li­me vie­na ki­ta pa­si­kliau­ti“, – tvir­ti­no Ri­man­tė.