Gegužės 10 d. Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) nariai iš visos šalies važiavo į Nevarėnus Telšių rajone. Čia vyko iškilmingas paminklo Telšių būrio partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1945–1953 metais Juodlinkių, Kalnėnų ir Sarakų miškuose, atidengimas. Į renginį atvyko paminklo iniciatorė Aleksandra Prijalgauskienė, Lietuvos laisvės armijos (LLA) sąjungos pirmininkė Irena Montvydaitė-Giedraitienė, Žemaičių apygardos vadas, dimisijos kapitonas Steponas Grybauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, Savivaldybės tarybos narė Alfreda Tamoševičienė, gausus būrys laisvės kovų dalyvių, Telšių ir Nevarėnų gyventojų, jaunimo atstovų.
Nevarėnų bažnyčioje prieš altorių išsirikiavo vėliavų miškas. Šv. Mišias aukojo kunigas Aloyzas Žygaitis. Giedojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos choras „Tremties aidai“, vadovaujamas Mildos Ulkštinaitės. Pasimeldę bažnyčioje už žuvusiuosius, renginio dalyviai nuvyko prie paminklo, pastatyto kelio Telšiai–Nevarėnai 7-ajame kilometre. Paminklo autorius – skulptorius Osvaldas Neniškis.
Renginį vedė Nevarėnų kultūros centro direktorius Albinas Šmukšta. Paminklo atidengti jis pakvietė A. Prijalgauskienę ir Telšių miesto garbės pilietį Augustiną Jonušą. Kunigui pašventinus paminklą, jo papėdę papuošė gyvos gėlės, uždegtos žvakės.
LLA sąjungos pirmininkė I. Montvydaitė-Giedraitienė kalbėjo apie visų Žemaitijos partizanų drąsą ir pasiaukojimą, įteikė A. Prijalgauskienei LLA nario pažymėjimą ir pasveikino neseniai sulaukus 90-ties metų sukakties.
A. Prijalgauskienė pasidalijo prisiminimais apie partizanų vadus Konstantiną Galdiką, Juozą Akavicką, Steponą Paulauską, partizanus Aleksandrą Bulauską, Albiną Armoną, Kazį Eidintą, Kazį Kerpauską, Alfonsą Lakačauską, Juozą Paulauską, partizanus Vytautą Paulauską ir jo seserį Genovaitę, Leoną Žutautą, brolius Vacį ir Juozą Žutautus. Kalbėjo, jog atminimo akmens kitoje pusėje įvardyti tik trys LLA Telšių būrio vadai: K. Galdikas, J. Akavickas, S. Paulauskas, bet atminti svarbu visus partizanus, kovojusius, išduotus, kentusius enkavedistų tardymus, atidavusius, ką turėjo brangiausia – savo gyvybes. A. Jonušas pasidalijo turimomis žiniomis apie tragišką Telšių būrio partizanų lemtį.
Meras V. Kleiva padėkojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybai už prasmingas iniciatyvas puoselėjant istorinę atmintį.
Nuaidėjo salvės už Tėvynę Lietuvą, už žuvusiuosius, už Lietuvos laisvės armiją.
„Esame Europos Sąjungoje, NATO – šį kelią savo krauju nutiesė ir mūsų partizanai“, – akcentavo Žemaičių apygardos vadas, dimisijos kapitonas S. Grybauskas.
Patriotines dainas atliko choras „Tremties aidai“, Telšių tunto skautai, vadovaujami tuntininkės Editos Barsienės, bei Telšių moksleiviai ateitininkai, vadovaujami mokytojos Loretos Raudytės. Jautria styga nuskambėjo žodžiai „Mergaitė neišduos“, kuriuos kalėjime parašė renginyje dalyvavusi Teresė Rupšytė-Ūksienė, buvusi Žemaičių apygardos partizanų pogrindžio spaudos bendradarbė.
„Prieš šimtmečius įaugo mano šaknys šiton žemėn“, – B. Brazdžionio eiles žuvusiems partizanams dedikavo rašytojas Eugenijus Ignatavičius. Renginio pabaigoje I. Montvydaitė-Giedraitienė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie paminklo pastatymo: Aleksandrai Prijalgauskienei, LPKTB Telšių filialo valdybos pirmininkei Adolfinai Striaukienei, Telšių rajono savivaldybės merui Vytautui Kleivai, Gadūnavo ir Nevarėnų seniūnėms Inesai Kęsminienei ir Vilmai Šakienei, visiems bendražygiams ir bendraminčiams, kam svarbi gyva liudijanti atmintis.
Vaišinantis karšta kareiviška koše, dar ilgai dalytasi pokario įvykių prisiminimais.
Telšių rajono savivaldybės mero patarėja Danutė POPOVIČ