Miškas – svarbi mūsų gamtos dalis. Pastaruoju metu daugeliui nerimą kelia sparčiai kertami miškai ir žmogaus veikla juose, kiti aktyviai ieško sprendimų, kaip išsaugoti mišką ir kartu atsakingai juo naudotis.
Šiandien vis dažniau kyla klausimas – koks miškas liks ateities kartoms?
Aurelija SERVIENĖ
Ateities miškas
Žmonės nuolat keičia miško veidą. „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojų paklausėme: „Koks bus ateities miškas?“ Sulaukėme nemažai komentarų.
„Tragedija, ne miškai, su trim medžių rūšim, su giliom provėžom ir erkių veisyklom, jokios įvairovės. Plotai be skruzdėlynų, be gyvasties ir žibutės neauga…“ – rašė Gita.
„Žmogus sunaikins gamtą, kartu ir save, gamta vienaip ar kitaip atgims iš naujo, žmogus – ne“, – komentavo Rita.
Jonas Dainauskas pasisakė, jog Lietuvoje ateityje bus labai daug krūmynų, labai akivaizdžiai matosi ten, kur neatsodinti miškai, tik „valdžiažmogiai“ to nemato.
Aurika Zubavičienė rašė: „Jokio miško nebebus. Su žmonių gobšumu galės su lapėm namo kieme gyventi.“
Gitana: „Man smagu, kai turim nuosavo miško, o jame vinkšnos, drebulės, ąžuolai, pušys, eglės, uosiai, šermukšniai, obelys laukinės, lazdynai, karklai, beržai, skruzdėlės, paukščiai ir vabalai.“
Žemaitiškų laumių gausus miškas Telšių rajone
Kol vieni kerta, nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ vis aktyviau stengiasi išsaugoti vertingiausius senuosius miškus su visa gyvybe juose.
Šiuo metu Žemaitijoje ši organizacija jau globoja tris miško sklypus, kurie sudaro daugiau nei 30 hektarų. Tai Telšių rajone esantis 14,48 ha Venių miškas, 6,08 ha Šilininkų miškas Šilutės rajone ir 10 ha dydžio sklypas Alksnos miške Kretingos rajone.
Venių miškas (Telšių r.) priklauso IV miškų grupei, todėl neturi jokios oficialios apsaugos nuo kirtimų. Būdamas „Sengirės fondo“ globoje, šis sklypas su visomis gyvybės formomis gyvuos šimtus metų. Miškas yra dauboje, tad dalis jo vandeninga – miške vingiuoja kanalėliai, telkšo pelkutės ir balos, per sklypo centrą eina upelis, kuriame įsikūrusios ir bebrų užtvankos. Toks painus reljefas primena padavimuose menamus gūdžius Žemaitijos miškus, kuriuose gyvena mitinės būtybės, galinčios tarp pelkių paklaidinti svečius.
Be to, globojamas sklypas pasižymi brandžiais medžiais – ąžuolais, klevais, drebulėmis, eglėmis – ir gyvastinga (negyva) mediena. Šiame miške itin daug ir gyvūnijos požymių – aptikta genių, briedžių, šernų, bebrų, kranklių, bebrų veiklos pėdsakų.
Fondo mokslininkė dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė, lankydamasi miške, sutiko ne vieną jo gyventoją – audinę, jerubę, bebrą, pelėnus, jūrinius erelius, suopius, didžiąsias ir mėlynąsias zyles, bukutį, juoduosius strazdus, juodąją meletą, didįjį margąjį genį, gerves, gulbes giesmininkes bei suopius.
„Žemaitijos miškai turi ypatingą aurą – čia girios vis dar alsuoja senąja Lietuva. Brandūs lapuočių miškai yra vieni gyvybingiausių ir turtingiausių ekosistemų mūsų šalyje. Jei norime išsaugoti būsimas sengires ateities kartoms, turime išsaugoti dar išlikusius vertingiausius – brandžius, natūraliai susiformavusius ir senus – miškus, kurie neturi pakankamos apsaugos. Lapuočiai – ąžuolai, klevai, drebulės – kuria nepaprastai turtingą gyvybės tinklą, kuris formuojasi šimtmečiais“, – sako „Sengirės fondo“ vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė.
Liūdna dėl niokojamos gamtos
Tęsiant miškų temą… Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi Žarėnų seniūnijoje, Dievo Krėslo miško link, miško valdą turintis vyras. Jis pasakojo, kad jo miško teritorijoje ESO vykdo medžių šalinimo darbus, tvarkoma elektros linijos trasa. Gyventojui apmaudu ne dėl vykdomų darbų, suprantama, kad reikia juos atlikti, tačiau jam nesuvokiama, kodėl taip niokojama gamta. Po darbų, anot jo, miške paliktas visiškas chaosas: mėtosi paukščių lizdai, medžiai suguldyti bet kaip, teritorija nesutvarkyta. „Liūdniausia ne dėl turto, o dėl gamtos“, – sakė į redakciją kreipęsis vyras.
Bendrovė supranta gyventojų emocijas
ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė teigė negalinti patvirtinti, ar gyventojo minima vieta yra ta, kurioje šiuo metu vykdomi darbai. „Negaliu pasakyti, ar tikrai toje vietoje vykdome medžių genėjimo darbus. Vienoje linijoje jie vyksta, tad gali būti, kad kalbame apie tą pačią vietą. Jeigu taip, nors užtikrinti negaliu, darbus planuojame užbaigti liepą“, – kalbėjo ji.
Komentuodama medžių genėjimo ir pavojingų medžių šalinimo darbus, R. Juodkienė pabrėžė, kad bendrovė supranta gyventojų emocijas. Anot jos, medžiai yra svarbi kraštovaizdžio ir gyvosios gamtos dalis, todėl kiekvienas jų genėjimo ar šalinimo atvejis gali kelti klausimų. ESO teigimu, bendrovei taip pat rūpi gamtos išsaugojimas, todėl siekiama rasti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir pareigos užtikrinti patikimą bei kokybišką elektros energijos tiekimą gyventojams ir verslui.
Leidimas buvo gautas
Pasak R. Juodkienės, medžių genėjimo ar šalinimo darbai elektros tinklų apsaugos zonose atliekami laikantis galiojančių teisės aktų – gavus visus reikalingus leidimus, suderinus darbus su žemės sklypų savininkais, o tais atvejais, kai to reikalauja teisės aktai, ir su atsakingomis gamtosaugos institucijomis. Šalinami arba genimi tik tie medžiai ir šakos, kurie, specialistų vertinimu, kelia realią grėsmę elektros tinklui ir artimiausiu metu gali pažeisti elektros linijas.
„Šiuo atveju leidimas buvo gautas, su savininku bendraujame. Esame sutarę, kad rangovas medieną sudės jam patogioje vietoje“, – patikino R. Juodkienė.
Darbai vykdomi laikantis reikalavimų
Tokie darbai atliekami siekiant išvengti elektros tiekimo sutrikimų. Net 86 proc. elektros energijos tiekimo sutrikimų įvyksta dėl ant oro linijų užvirtusių medžių ar nulūžusių jų šakų. Dėl to be elektros gali likti šimtai ar net tūkstančiai gyventojų, sutrinka įmonių veikla, o gedimų šalinimas po audrų neretai užtrunka ilgiau dėl sudėtingų sąlygų.
„Suprantame klausimą, kodėl darbai vykdomi ir šiltuoju metų laiku. Ne visus darbus galima atidėti rudeniui ar žiemai – dalis medžių pavojingi tampa po audrų, stiprių vėjų ar kitų gamtos reiškinių, todėl, siekiant užtikrinti žmonių saugumą ir patikimą elektros energijos tiekimą, juos būtina pašalinti nedelsiant. Visais atvejais darbai organizuojami laikantis galiojančių aplinkosaugos reikalavimų“, – kalbėjo R. Juodeikienė.
ESO ragina ir žemės sklypų savininkus prižiūrėti elektros tinklų apsaugos zonose augančius želdinius – laiku šalinti pavojingus medžius ir juos genėti, vadovaujantis gamtosaugininkų rekomendacijomis ir gavus visus reikalingus leidimus.
Oro linijos keičiamos požeminiais kabeliais
Ilgalaikis sprendimas, leidžiantis kartu didinti elektros tinklo patikimumą ir mažinti poveikį aplinkai, yra oro linijų keitimas požeminiais kabeliais. Energetikos ministerijos iniciatyva Vyriausybei priėmus sprendimą beveik tris kartus paspartinti „kabeliavimą“, 2025–2028 m. miškingose vietovėse požeminiais kabeliais bus pakeista
2 000 kilometrų 10 kV oro linijų, o bendra projekto vertė siekia apie 160 mln. eurų. Vien 2025 m. miškuose jau nutiesta 367 km kabelinių linijų, o 2026 m. planuojama nutiesti taip pat panašų skaičių kabelinių linijų.
Požeminės kabelinės linijos yra gerokai atsparesnės audroms, todėl sumažėja tiek elektros tiekimo sutrikimų, tiek poreikis reguliariai genėti medžius palei elektros tinklus. Be to, požeminių kabelių apsaugos zona yra vos 1 metras, todėl, pakeitus oro linijas kabelinėmis, didelės dalies šiandien taikomų apribojimų nebelieka – miško savininkai gali naudotis savo žeme, o poreikis vykdyti medžių genėjimo darbus ateityje reikšmingai sumažės. Šie sprendimai leis užtikrinti patikimesnį elektros energijos tiekimą maždaug 250 tūkst. ESO klientų, kartu išsaugant daugiau natūralios gamtos.
Rekonstruojant gatves – šalinami medžiai
Retėja ne tik miškai – miestuose atnaujinant gatves taip pat dažnu atveju pašalinami ilgamečiai medžiai. Žmonės ypač jautriai reaguoja į tokius pokyčius, nes prie šių medžių užaugo, prisimena juos iš vaikystės, jaučia asmeninį ryšį, be to, nori švaresnio oro, pavėsio, grožio.
Pradėjus šalinti medžius dėl S. Daukanto ir Karaliaus Mindaugo gatvių rekonstrukcijos, socialiniuose tinkluose netrūko gyventojų diskusijų.
Toma komentavo: „Sudėti takus tiesioj linijoj be jokių medžių sugeba kiekvienas, o va nutiesti takus, kad ir medis liktų sveikas, ir visi patenkinti, ne kiekvienas sugeba.“
Sergej Simonenko: „Pašalins, ko gero, mano kadaise sodintą medį…“
Genovaite Stancelienė: „Susiaurins gatves, šaligatvius praplės ir susodins invazinius medžius.“
Daiva Macijauskaitė Griškienė: „Gražinasi miestas, bus jauni gražūs medžiai, tvarkingi šaligatviai ir gatvė be duobių.“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Loading ...
