Med­vė­ga­lio fes­ti­va­lis uni­ka­lus dėl tri­jų prie­žas­čių

Lie­pos 22 die­ną ant Med­vė­ga­lio kal­no nu­vil­ni­jo XVII Med­vė­ga­lio me­nų fes­ti­va­lis. Kaip ir kas­met, su tur­tin­ga pro­gra­ma. Šį­kart į ją ak­ty­viai įsi­lie­jo ir gam­ta: daž­nas ir gau­sus lie­tus prau­sė ne tik žiū­ro­vus, bet ir deng­to­je sce­no­je pa­si­ro­džiu­sius at­li­kė­jus, dan­gus do­va­no­jo ir sau­lės bei ryš­kią vai­vo­rykš­tę.

Ren­gi­ny­je kon­cer­ta­vo į an­samb­lį „Reg­num mu­si­ca­le“ su­si­bū­ru­sios se­se­rys Dau­ny­tės (smui­kas, vio­lon­če­lė, ar­fa), ak­to­rius G. Ar­ba­čiaus­kas, ba­le­to gru­pės „Clas­sic art“ pro­fe­sio­na­lai, Pa­ne­vė­žio mu­zi­ki­nio teat­ro pu­čia­mų­jų or­kest­ras „Gar­sas“, so­lis­tai A. Pi­li­ba­vi­čiū­tė, D. Pui­šys. Su­te­mus kal­no vir­šū­nė­je už­deg­tas lau­žas, pa­kvies­ta žiū­rė­ti R. Ščig­lins­kie­nės fil­mą „Kal­ba že­mai­čių“.

Fes­ti­va­lio re­ži­sie­rius – Vy­tau­tas Jan­kaus­kas. Ren­gi­nį ve­dė mu­zi­ko­lo­gas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis, su­si­rin­ku­siems žiū­ro­vams dė­ko­jęs už iš­ti­ki­my­bę ir už tai, kad ne­pa­bū­go gam­tos iš­dai­gų.

„Daug Lie­tu­vo­je fes­ti­va­lių, ne vi­sus juos fi­nan­siš­kai mai­ti­na taip, kaip tu­rė­tų mai­tin­ti, kai kas nu­nyks­ta, kai kas lai­ko­si. Med­vė­ga­lio fes­ti­va­lis lai­ko­si. Ir lai­ky­sis dėl tri­jų prie­žas­čių: jis yra uni­ka­lus, nes toks vyks­ta tik vie­ną die­ną, yra ne vie­nos me­no rū­šies, bet me­nų fes­ti­va­lis – čia su­si­jun­gia dai­lė, li­te­ra­tū­ra, poe­zi­ja, ki­nas, mu­zi­ka, ir svar­biau­sia – fes­ti­va­lio puo­se­lė­to­jas V. Jan­kaus­kas“, – kal­bė­jo V. Ge­ru­lai­tis.

Be­lie­ka pa­sa­ky­ti: iki su­si­ti­ki­mo ki­tą­met!