Pataria Baltijos skaitmeninio atsparumo centro DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė BALČYTIENĖ:
– Dezinformacijos priežastys gali būti labai įvairios. Tai taip pat yra ekonominį mechanizmą turintis procesas, kuris leidžia visiems manipuliatoriams visuomenės nuotaikomis sėkmingai uždirbti pinigų. Pelnosi ne tik žalingos komunikacijos kūrėjai ir palaikytojai, bet ir globalios medijų platformos, nes toks „emociškai įkrautas“ turinys didina pasiekiamumą, įsitraukimą ir dalijimąsi. Būtent taip socialiniuose tinkluose veikia informacijos cirkuliacija.
Tačiau demokratinei visuomenei žalingiausia tai, kad dezinformacija iškraipo nuomonės formavimosi procesą, priešina, silpnina pasitikėjimą, kelia sumaištį ir nerimą. Išsigandusius ir emociškai paveiktus žmones lengviau valdyti, todėl būtent į tai dažnai taikosi populistai ir užsienio valstybių agentai.

