Ke­tur­ko­jų žy­gis „Žy­giou­nam su Ou­de­guom“

Rugp­jū­čio 25-ąją vy­ko jau tra­di­ci­niu ta­pęs šu­nų ir jų šei­mi­nin­kų de­šim­ties ki­lo­met­rų žy­gis „Žy­giou­nam su Ou­de­guom“ ap­link Ger­man­to eže­rą. Pa­sie­kus Ger­man­to vi­lą žy­gei­viams bu­vo su­reng­tos es­ta­fe­tės, įteik­ti ap­do­va­no­ji­mai ir pri­zai vai­kams už gra­žius pie­ši­nius.

Ema GRUB­LIAUS­KY­TĖ

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai

Prask­rie­jo ket­vir­ta­sis ren­gi­nys „Šu­nys ei­na Out“ ar­ba „Žy­giou­nam su Ou­de­guom“, ku­rį or­ga­ni­za­vo „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ va­do­vė Ro­ber­ta Šlio­ge­ry­tė kar­tu su sa­va­no­riais.

Ren­gi­nio ei­ga

Prieš ren­gi­nį feis­bu­ko „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ pus­la­py­je bu­vo pa­skelb­tas kon­kur­sas. Vai­kai bu­vo ra­gi­na­mi pieš­ti su prie­glau­da ir šu­ni­mis su­si­ju­sius pie­ši­nius. O ren­gi­nio me­tu bu­vo iš­rink­ti ir ap­do­va­no­ti trys gra­žiau­sių kū­ri­nių au­to­riai: Mar­ty­nas Poš­kus, Sau­lė Ra­zo­nai­tė ir Emi­lė Ra­da­vi­čiū­tė.

Žy­gis pra­si­dė­jo nuo pa­grin­di­nės Ger­man­to eže­ro mau­dyk­los. Su­si­bū­ria­vę šu­nys ir jų šei­mi­nin­kai pra­dė­jo sa­vo de­šim­ties ki­lo­met­rų ke­lio­nę ap­link Ger­man­to eže­rą. Nors die­na bu­vo la­bai karš­ta, o ke­tur­ko­jai pa­var­go, ta­čiau vi­si ryž­tin­gai pa­sie­kė tiks­lą. Prie vi­los, esan­čios ki­to­je eže­ro pu­sė­je, žy­gei­vius pa­si­ti­ko ge­rai nu­si­tei­kę sa­va­no­riai, lau­kė es­ta­fe­tės, vai­šės, pri­zai ir ge­ra nuo­tai­ka.

Es­ta­fe­tė­se da­ly­va­vo šei­mi­nin­kai su sa­vo ma­žais ir di­de­liais au­gin­ti­niais. Ge­riau­siai pa­si­ro­džiu­siems bu­vo įteik­ti ap­do­va­no­ji­mai. O už da­ly­va­vi­mą žy­gy­je vi­si ap­do­va­no­ti pa­dė­kos raš­tais.

Pas­por­ta­vę da­ly­viai ga­lė­jo pa­ska­nau­ti Vy­tau­to Rum­bu­čio iš­vir­tos ko­šės – pa­si­stip­rin­ti.

Va­do­vei su­teik­tas džiaugs­mas

„To­kia idė­ja ki­lo ta­da, kai pa­ste­bė­jo­me, jog ne­la­bai vyks­ta pa­na­šių ren­gi­nių mū­sų re­gio­ne, o jų taip trū­ko gy­vū­nų my­lė­to­jams. Pra­dė­jo­me žy­giuo­ti pa­tys su be­glo­biais, vė­liau ki­lo idė­ja vi­sa tai su­reng­ti ir vi­suo­me­nei. Dau­giau­siai su­lau­kia­me da­ly­vių iš sa­vo mies­to, bet ne­re­tai pa­si­tai­ko ir iš ki­tų, to­dėl džiau­gia­mės, kad esa­me pla­čiai ma­to­mi“, – sa­kė R. Šlio­ge­ry­tė.

Kas­met „Tel­šių šu­niu­kų na­mai“ su­lau­kia ir praė­ju­sių me­tų žy­gio da­ly­vių, pa­ste­bi, kaip šu­nys da­ro pa­žan­gą, yra ta­pę pa­klus­nes­ni. „Šie­met la­bai daug da­ly­va­vo mū­sų bu­vu­sių glo­bo­ti­nių, ku­riuos pa­ma­čius be pro­to su­spau­džia šir­dį ir api­ma džiaugs­mas, – džiau­gė­si va­do­vė. – At­vy­ko net tie, ku­rie kaž­ka­da bi­jo­jo sa­vo pa­ties še­šė­lio, o da­bar žen­gia drą­siai mi­nio­je.“

Nors kiek­vie­nam ren­gi­niui rei­ka­lin­gi pi­ni­gai, prie­glau­da suau­ko­tų žmo­nių pi­ni­gų nie­ka­da jiems ne­ski­ria. „Ne­bū­tu­me mes, jei ne­bū­tu­me „tur­bo­sa­va­no­riai“: nė­ra pi­ni­gų – gau­si­me! Pa­ra­šė­me bend­ruo­me­ni­nį pro­jek­tą „Stip­rin­ti bend­ruo­me­ni­nę veik­lą sa­vi­val­dy­bė­se“, ku­rio lė­šo­mis ir ga­lė­jo­me su­reng­ti šven­tę-žy­gį“, – džiaugs­min­gai kal­bė­jo „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ va­do­vė.

Pa­dė­ka

„Tel­šių šu­niu­kų na­muo­se“ kiek­vie­nas sa­va­no­ris yra įver­tin­tas, o kai jie su­vie­ni­ja jė­gas, gims­ta ne­pap­ras­tos idė­jos, ren­gi­niai, pri­trau­kian­tys gy­vū­nų my­lė­to­jus, vai­kai įgy­ja at­sa­ko­my­bės, tu­ri ga­li­my­bę dirb­ti su ki­tais ir t. t. Už tai sa­va­no­riai ne­rei­ka­lau­ja jo­kio at­ly­gio ir yra dė­kin­gi žmo­nėms, ku­rie pri­si­jun­gia pa­dė­ti be­glo­biams gy­vū­nams ir juos pa­le­pin­ti.
„La­bai no­ri­me pa­dė­ko­ti mū­sų rė­mė­jams, t. y. „EKO Že­mai­ti­jai“ ir „Vet1“, ku­rie pri­si­de­da jau ne vie­ne­rius me­tus prie mū­sų žy­gio gau­sio­mis do­va­no­mis. La­bai no­ri­me pa­dė­ko­ti Liep­lau­kės bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kui Vy­tau­tui Rum­bu­čiui, ku­ris iš­vi­rė išal­ku­siems ko­šės, ir jo pa­gal­bi­nin­kei už iš­kep­tą py­ra­gą su uo­gie­ne. Ti­ki­me, vi­sus iš­lei­do­me pil­nais pil­vais. Dė­ko­ja­me Ta­dui Va­rap­nic­kui, ku­ris pri­si­dė­jo prie ren­gi­nio iš­lai­dų. Dė­ko­ja­me Di­ja­nai Bau už fo­tog­ra­fi­jas ir fil­mu­ką, dė­ko­ja­me „Meš­kai Par­ty“ už staig­me­nas da­ly­viams. Dė­ko­ja­me vi­siems da­ly­va­vu­siems, pa­lai­kan­tiems mums, svei­ki­na­me pri­zi­nin­kus ir no­mi­nan­tus. Mes no­ri­me ti­kė­ti, kad to­kie ren­gi­niai jums tik­rai rei­ka­lin­gi ir mes to­liau tę­si­me nuo­sta­bią tra­di­ci­ją. Sa­va­no­riai la­bai sten­gė­si, kad vi­siems ši die­na bū­tų įsi­min­ti­na ir ku­pi­na įspū­džių… Tad sa­ko­me „iki ki­tų kar­tų!“ – nuo­šir­džiai dė­ko­jo „Tel­šių šu­niu­kų na­mai“.

Džiau­gė­si ir se­niū­nai­tė

Tel­šių mies­to se­niū­ni­jos Se­na­mies­čio se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tė Va­lė Ber­žie­nė la­bai džiau­gia­si „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ su­reng­tu pro­jek­tu, ku­ris skir­tas ne tik sa­va­no­riams, bet ir vi­siems žmo­nėms bei jų au­gin­ti­niams. Se­niū­nai­tė sa­kė, kad į pro­jek­tą sa­va­no­riai įdė­jo di­de­lę da­lį sa­vo šir­dies ir pa­si­sten­gė, kad nė vie­nas ne­lik­tų nu­skriaus­tas. V. Ber­žie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad šiuo­se žy­giuo­se te­rei­kia tik no­ro da­ly­vau­ti, o ge­ros emo­ci­jos ateis pa­čios pri­si­jun­gus. „Šau­nuo­liai. Dar kar­tą įro­dy­ta, kad ir NVO ge­ba kur­ti ir bur­ti žmo­nes kil­niems tiks­lams. La­bai ačiū „Tel­šių šu­niu­kų na­mams“, jų va­do­vei Ro­ber­tai bei vi­siems sa­va­no­riams. Dau­giau to­kių bend­ruo­me­niš­kų ren­gi­nių, vie­ni­jan­čių bend­rys­tei“, – kal­bė­jo se­niū­nai­tė.