Kiekvienas žmogus sąvoką „neprižiūrima kapavietė“ supranta savaip. Vienam tai neišravėtos piktžolės, nuvytusios gėlės ar apsamanojęs paminklas, kitam – kapas, kurio niekas neaplanko jau daugelį metų. Tačiau ne kiekviena netvarkinga kapavietė oficialiai laikoma neprižiūrima. Tam, kad jai būtų suteiktas toks statusas, taikoma nustatyta tvarka, numatanti įspėjimus, terminus ir atsakingų institucijų vertinimą.
Kiek tokių kapaviečių yra Telšių rajone, kaip sprendžiama jų priežiūros problema ir ar atsiranda žmonių, norinčių pasirūpinti svetimais kapais?
Laura MOCKUTĖ
Ką numato kapinių tvarkymo taisyklės?
Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neprižiūrima laikoma kapavietė, kuri netvarkoma ne trumpiau kaip dvejus metus ir nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.
Savivaldybė primena, kad kapavietės turi būti tinkamai ir nuolat prižiūrimos. Kitu atveju gali būti pradėtos procedūros neprižiūrimos kapavietės statusui nustatyti.
Pirmiausia kapinių prižiūrėtojas, nustatęs, kad kapas netvarkomas ilgiau kaip metus, raštu įspėja už jo priežiūrą atsakingą asmenį apie būtinybę jį sutvarkyti ir nurodo galimas nesutvarkymo pasekmes. Jeigu atsakingo asmens nepavyksta nustatyti, kapavietėje paliekama informacinė lentelė.
Jei per vienerius metus nuo įspėjimo įteikimo kapavietė nesutvarkoma, informacija perduodama Savivaldybei ir per penkias darbo dienas paskelbiama jos interneto svetainėje.
Sprendimas pripažinti kapavietę neprižiūrima gali būti priimtas ne anksčiau kaip po dvejų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo informacijos apie galimai neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje.
Šį sprendimą priima sudaryta komisija. Ji kapavietę apžiūri ne rečiau kaip tris kartus per metus ir ne dažniau kaip kas tris mėnesius. Apžiūrų rezultatai įforminami.
Informacija apie komisijos sprendimą perduodama kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.
Situacija seniūnijose
Daugumoje apklaustų seniūnijų šiuo metu nėra nė vienos oficialiai neprižiūrima pripažintos kapavietės. Tačiau tai nereiškia, kad visi kapai nuolat tvarkomi – kai kurie pažymimi įspėjamosiomis lentelėmis ir stebimi.
Pavyzdžiui, Varnių miesto kapinėse prie kai kurių kapų galima pamatyti lenteles, įspėjančias, kad kapavietė gali būti įtraukta į neprižiūrimų kapaviečių sąrašą, jeigu dėl jos priežiūros nebus kreipiamasi į seniūniją ar kapinių prižiūrėtoją. Tokių lentelių šiuo metu yra 44. Varnių seniūnijos seniūnas Rolandas Bružas paaiškino, kad nė vienai kapavietei šis statusas dar nesuteiktas, nes nuo pirmųjų įspėjimų nėra praėjęs nustatytas terminas.
Panaši situacija ir Ryškėnų seniūnijoje. Jos seniūnas Saulius Širvys patvirtino, kad oficialiai neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių šiuo metu nėra, nors kapinių prižiūrėtojai jau stebi, ar yra tokių, kurioms galėtų būti suteiktas šis statusas. Pasak seniūno, tokių yra vienetai.
Vis dėlto pradėti oficialias pripažinimo procedūras nėra taip paprasta. Anot S. Širvio, kartais prie, atrodytų, seniai apleisto kapo kas nors padeda gėlių ar uždega žvakę.
Telšių miesto seniūnas Česlovas Ubartas sakė, kad šiuo metu kai kurios kapavietės yra pažymėtos kaip neprižiūrimos. Naujosiose kapinėse Plungės gatvėje pažymėtos 3 kapavietės, miesto centrinėse kapinėse Gėlių gatvėje – 10.
Kad oficialų neprižiūrimos statusą turinčių kapaviečių seniūnijose nėra, nurodė ir Žarėnų seniūnas Giedrius Apūkas, Tryškių seniūnijos specialistė Vilija Kurbutavičienė, Luokės seniūnas Erikas Volskis, Degaičių seniūnas Leonidas Jegorovas, Upynos seniūnas Donatas Želvys.
Nevarėnų seniūnijoje taip pat nėra oficialiai neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių, tačiau įspėjamosios lentelės yra pastatytos prie 120 kapaviečių. „Jų buvo uždėta ir daugiau, bet jau apie 50 asmenų kapavietes susitvarkė“, – pasidžiaugė seniūnas D. Martinkus.
Pasak Luokės seniūno E. Volskio, pastebėjus ilgą laiką netvarkomą kapavietę bandoma susisiekti su už jos priežiūrą atsakingu asmeniu ir išsiaiškinti situaciją. Kol kas tokio bendravimo pakanka – šiuo metu nė viena procedūra pripažinti kapavietę neprižiūrima nėra pradėta.
Viešvėnuose šis klausimas aktualesnis
Viešvėnų seniūnijos seniūnas Sigitas Motuzas informavo, kad devynios kapavietės jau yra užregistruotos Savivaldybėje ir paskelbtos Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemoje Cemety.lt. Joje neprižiūrimos kapavietės pažymėtos geltona spalva.
Kaip pasakojo seniūnas, dar prie 20 kapaviečių pastatytos įspėjamosios lentelės. „Kaip numato įstatymas, po metų informaciją perduosime Savivaldybei ir tik po dvejų metų bus galima atiduoti kapavietę norintiems laidotis“, – paaiškino S. Motuzas. Pasak jo, Viešvėnams tai ypač aktualu, nes laisvų laidojimo vietų senosiose kapinėse likę nedaug, o norinčiųjų čia laidotis vis dar yra.
Seniūnijos duomenimis, šiuo metu laisvų kapaviečių yra apie 50, kolumbariume – 12. Taip pat ateityje yra galimybė pagal projektą įrengti dar 170 vietų.
Priežiūrą gali perimti kitas žmogus
Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybė, o konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija.
Gyventojai, norintys prižiūrėti tokią kapavietę, gali kreiptis į Savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį. Priimant sprendimą pirmenybė teikiama kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir kitų tose pačiose kapinėse palaidotų asmenų giminaičiams.
Asmeniui, kuriam suteikiama teisė prižiūrėti kapavietę, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išduotas leidimas joje laidoti arba numatyta galimybė joje būti palaidotam po mirties.
Gyventojai dėl tokios galimybės kreipiasi retai
Ryškėnų seniūnas S. Širvys pasakojo per savo darbo praktiką nesusidūręs su atvejais, kai asmenys pareikštų norą prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes. Panaši padėtis Tryškių, Degaičių ir Upynos seniūnijose.
„Yra buvę, kai senyvo amžiaus žmonės, nebeturintys galimybės prižiūrėti, perleidžia kapavietes kitiems žmonėms“, – sakė S. Širvys.
Žarėnų seniūnas G. Apūkas taip pat patvirtino, kad gyventojai dėl teisės prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes kreipiasi retai. Seniūnas pastebi, kad nors ir pasitaiko retai lankomų ar apleistų kapaviečių, jomis savanoriškai nusprendžia pasirūpinti vietos gyventojos. „Dėl šio bendruomeniškumo ir žmonių geranoriškumo visiškai apleistų, niekieno neprižiūrimų kapaviečių praktiškai neturime“, – komentavo G. Apūkas.
Varnių seniūnijoje žmonės dėl galimybės perimti kapaviečių priežiūrą taip pat kreipiasi retai. „Varnių seniūnijos kapinėse yra pakankamai laisvų vietų“, – teigė seniūnas R. Bružas.
Luokės seniūnijoje per praėjusius ir šiuos metus kreipėsi trys asmenys, norėdami atsisakyti kapo priežiūros dėl geografinių ir amžiaus aplinkybių.
Skatinama atsakinga priežiūra
Seniūnijų patirtis rodo, kad ne visada būtina imtis oficialių procedūrų – kartais pakanka susisiekti su artimaisiais, o kartais iniciatyvos imasi vietos gyventojai.
Telšių rajono savivaldybė ragina gyventojus atsakingai prižiūrėti artimųjų kapavietes, o pastebėjus ilgą laiką netvarkomą kapą – pasidomėti galimybėmis jį prižiūrėti.

