Kai­mynų die­na Klaipė­dos gatvė­je – bend­rystės ir drau­gystės šventė

Ge­gužės pa­sku­tinį penk­ta­dienį vi­so­je Eu­ro­po­je mi­ni­ma Eu­ro­pos kai­mynų die­na – gra­ži ini­cia­ty­va, ska­ti­nan­ti žmo­nes bend­rau­ti, pa­žin­ti vie­niems ki­tus ir kur­ti stip­res­nes bend­ruo­me­nes. Šios šventės tiks­las – pri­min­ti, kad ge­ri san­ty­kiai su kai­my­nais pri­si­de­da prie sau­gesnės, jau­kesnės ir drau­giš­kesnės gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos.

Šie­met Eu­ro­pos kai­mynų dieną pa­minė­jo ir Klaipė­dos gatvės gy­ven­to­jai. Šventės ini­cia­to­riai kai­my­nystė­je gy­ve­nan­tys Leo­ni­das Je­go­ro­vas ir Vil­ma Sa­vic­kienė pa­stebė­jo, kad per pa­sta­ruo­sius me­tus kai­my­nai ge­ro­kai pa­si­keitė – vie­ni gy­ven­to­jai iš­vy­ko, ki­ti at­si­kraustė gy­ven­ti. Da­lis žmo­nių net ne­pa­ži­no vie­ni kitų, nors jų na­mus ski­ria vos ke­li žings­niai.
Pa­si­tarę Leo­ni­das ir Vil­ma nu­sprendė su­bur­ti gatvės gy­ven­to­jus bend­ram su­si­ti­ki­mui. Bu­vo pa­reng­ti ir iš­da­lin­ti kvie­ti­mai, o vi­si Klaipė­dos gatvė­je gy­ve­nan­tys kai­my­nai pa­kvies­ti šeš­ta­die­nio po­pietę su­si­rink­ti Li­nos ir Leo­ni­do Je­go­rovų kie­me.

Pa­si­ruo­ši­mas šven­tei pra­si­dėjo dar iš­va­karė­se. Į pa­galbą at­skubė­jo ne­to­lie­se gy­ve­nan­tys kai­my­nai. Bend­ro­mis jėgo­mis bu­vo sta­to­ma pa­la­pinė, tvar­ko­ma ap­lin­ka, ruo­šia­ma vie­ta būsi­mam su­si­ti­ki­mui. Dar­bai vy­ko skland­žiai, o juos lydė­jo ge­ra nuo­tai­ka ir nuo­širdūs po­kal­biai.

Klaipė­dos gatvė­je yra 34 na­mai, todėl or­ga­ni­za­to­riai džiaugė­si su­laukę gau­saus da­ly­vių būrio – į šventę su­si­rin­ko net 25 namų gy­ven­to­jai, 46 kai­my­nai su vai­kais. Prie bend­ruo­me­niš­ko su­si­ti­ki­mo pri­si­jungė ir prie Tilžės gatvės san­kry­žos gy­ve­nan­tys dviejų namų kai­my­nai. Tai dar la­biau su­stip­ri­no bend­rystės jausmą ir pa­rodė, kad drau­giš­ki ry­šiai neap­si­ri­bo­ja vie­nos gatvės ri­bo­mis.

Su­si­rin­ku­sie­ji vai­ši­no­si sa­vo at­si­neš­tais gar­du­my­nais, da­li­jo­si re­cep­tais, pri­si­mi­ni­mais ir kas­dienė­mis is­to­ri­jo­mis. Ant bend­ro sta­lo ne­trūko na­mi­nių ke­pi­nių, už­kand­žių ir kitų pa­čių gy­ven­tojų pa­ruoštų vai­šių. Šventės da­ly­viai džiaugė­si galė­da­mi ra­miai pa­bend­rau­ti, su­si­pa­žin­ti su nau­ja­ku­riais ir su­stip­rin­ti jau už­si­mez­gu­sias pa­žin­tis.

Ypa­tin­gai vi­sus le­pi­no ir pui­kus oras. Saulė­ta, šil­ta die­na lei­do il­giau mėgau­tis bu­vi­mu gry­na­me ore, o jau­ki va­ka­ro at­mos­fe­ra ska­ti­no ne­si­skirs­ty­ti. Po­kal­biai tęsėsi iki pat su­temų – bu­vo ap­ta­ria­mi ne tik kas­die­niai rūpes­čiai, bet ir atei­ties pla­nai, idė­jos, kaip dar la­biau puo­selė­ti sa­vo kai­my­nystę ir bend­ruo­me­niš­kumą.

Eu­ro­pos kai­mynų die­nos minė­ji­mas ta­po pui­kia pro­ga ne tik su­si­tik­ti, bet ir su­stip­rin­ti tar­pu­sa­vio ry­šius. To­kie ren­gi­niai ku­ria pa­si­tikė­jimą, ska­ti­na sa­vi­tar­pio pa­galbą ir pri­me­na, kad stip­ri bend­ruo­menė pra­si­de­da nuo pa­pras­to pa­si­svei­ki­ni­mo bei nuo­šir­daus po­kal­bio su ša­lia gy­ve­nan­čiu žmo­gu­mi.

Klaipė­dos gatvės gy­ven­to­jai iš­sis­kirstė ku­pi­ni gerų emo­cijų, dėko­da­mi šventės or­ga­ni­za­to­riams už ini­cia­tyvą ir jaukų va­karą. Dau­ge­lis su­ti­ko, kad to­kie su­si­ti­ki­mai yra pra­smin­gi ir rei­ka­lin­gi, todėl ti­ki­ma­si, kad Kai­mynų die­nos šventė taps gra­žia ir lau­kia­ma kas­me­ti­ne tra­di­ci­ja, stip­ri­nan­čia bend­ruo­me­niš­kumą, drau­gystę ir tar­pu­sa­vio su­pra­timą.

Vil­ma SA­VIC­KIENĖ