Kad bū­tų iš­veng­ta snu­kio ir na­gų li­gos – pa­ra­ma stip­res­nei bio­sau­gai

„Snu­kio ir na­gų li­ga (SNL), ku­ria ser­ga po­ra­ka­no­piai, la­bai už­kre­čia­mas ir la­bai spar­čiai plin­tan­tis bei di­džiu­lius nuo­sto­lius ne­šan­tis su­si­rgi­mas. Ja ser­ga gal­vi­jai, ož­kos, avys, kiau­lės“, – sa­ko Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­jas Al­vy­das Stu­kas.

Li­gos simp­to­mai

Gy­vu­lių au­gin­to­jams A. Stu­kas pa­ta­ria at­kreip­ti dė­me­sį į simp­to­mus, ku­rie ga­li ro­dy­ti, kad gy­vu­lys jau už­si­krė­tęs. Gal­vi­jai pra­de­da karš­čiuo­ti, jie pra­ran­da ape­ti­tą. Su­ma­žė­ja mel­žia­mų kar­vių pro­duk­ty­vu­mas. Snu­kio ir no­sies ert­mės glei­vi­nė­se, tar­pu­na­gė­se ir apy­na­gės odo­je at­si­ran­da van­de­nin­gų pūs­le­lių. Joms ply­šus, pa­žei­di­mo vie­to­je at­si­ve­ria opos. Pūs­le­lės ga­li at­si­ras­ti ant teš­mens. Li­gai komp­li­kuo­jan­tis opos at­si­ve­ria ant lie­žu­vio, de­for­muo­ja­si na­gos, iš­si­vys­to mas­ti­tas, mio­kar­di­tas. Jau­ni gy­vū­nai nu­gaiš­ta.

Karš­čia­vi­mas bū­din­gas ir avims, ož­koms bei kiau­lėms. Avims ir ož­koms at­si­ran­da sei­lė­te­kis, dan­te­nų pa­žei­di­mų. Ant apy­na­gės ir tar­pu­na­gė­je su­si­for­muo­ja pūs­le­lės. Su­ma­žė­ja avių ir ož­kų pro­duk­ty­vu­mas, jos ga­li ir vi­siš­kai už­trūk­ti. Prieaug­lis gaiš­ta.

Kiau­lėms at­si­ran­da na­gų pa­žei­di­mų, ant ko­jų, ypač apie rie­šus, su­si­for­muo­ja pūs­le­lių.

Nus­ta­čius su­si­rgi­mą, vi­si gy­vu­liai nai­ki­na­mi 3 km spin­du­liu nuo li­gos ži­di­nio.

Vi­ru­so ne­šio­to­jai

SNL vi­ru­so ne­šio­to­jai yra nuo už­si­krė­tu­sio gy­vū­no iki žmo­gaus. „Ant gy­vu­lio su­si­for­ma­vu­sios van­de­nin­gos pūs­le­lės plyš­ta ir iš jų iš­si­ski­ria la­bai pa­vo­jin­gas sek­re­tas. Ja­me la­bai di­de­lė SNL vi­ru­so kon­cent­ra­ci­ja. Sek­re­tas pa­ten­ka ant pa­ša­rų, ant žo­lės, ir taip už­kre­čia­mi ki­ti gy­vu­liai. Vi­ru­sas ga­li pa­tek­ti ir ant žmo­nių ava­ly­nės, dra­bu­žių. Jų ne­de­zin­fe­ka­vus, žmo­gus tam­pa vi­ru­so pla­tin­to­ju“, – pa­žy­mi A. Stu­kas.

„Šiais lai­kais, kai žmo­nės va­ži­nė­ja il­sė­tis į šil­tus kraš­tus, ke­lia­vu­siems po SNL už­krės­tus re­gio­nus, kaip Tur­ki­ja, Vi­du­rio Azi­jos ša­lys, In­di­ja, ir lan­kiu­siems ūki­nių gy­vū­nų lai­ky­mo vie­tas po at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą rei­kė­tų veng­ti įei­ti ten, kur lai­ko­mi ar ga­no­mi gy­vu­liai. Vi­ru­sas ga­li par­ke­liau­ti ir per lauk­tu­ves.

Tar­ki­me, ūki­nin­kas lauk­tu­vėms par­ve­žė rū­ky­tų mė­sos ga­mi­nių, pa­vai­ši­no ūkio dar­buo­to­jus, o mė­so­je – vi­ru­sas, ku­ris leng­vai ga­li pa­tek­ti į gy­vū­no or­ga­niz­mą, jei to­kia mė­sa pa­si­vai­ši­nęs žmo­gus prieš ei­da­mas pas gy­vu­lius ne­nu­sip­laus ir ne­de­zin­fe­kuos ran­kų. Grės­mę ke­lia ir ak­ty­vi pre­ky­ba gy­vu­liais. No­rint ap­sau­go­ti ban­dą, įsi­gy­tus nau­jus gy­vu­lius rei­kė­tų 21 die­ną ka­ran­ti­nuo­ti. Jei gy­vū­nas jau už­si­krė­tęs SNL, per tą lai­ką iš­ryš­kės li­gos simp­to­mai. Jei pa­si­ro­dys, kad gy­vu­lys ser­ga SNL, gal­būt ūki­nin­kui pa­vyks įro­dy­ti, kad nau­jai įsi­gy­ta­sis ne­tu­rė­jo kon­tak­to su jo lai­ko­ma ban­da, ir ne­rei­kės jos vi­sos nai­kin­ti“, – tei­gia VMVT Klai­pė­dos apy­gar­dos prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­jas Min­dau­gas Ka­šins­kas.

Dė­me­sys bio­sau­gai

Nors, pa­sak spe­cia­lis­tų, kol kas Lie­tu­vai nė­ra la­bai di­de­lės šios li­gos grės­mės, nes šiuo me­tu ar­ti­miau­sia ša­lis, ku­rio­je SNL spar­čiai plin­ta, yra Slo­va­ki­ja. „Ten jau nu­sta­ty­tas penk­tas už­si­krė­ti­mo at­ve­jis 3,5 tūkst. gal­vi­jų fer­mo­je. Vi­sus gy­vu­lius rei­kia su­nai­kin­ti. At­si­ran­dan­tys ant­ri­niai ži­di­niai ro­do, kad li­ga to­je ša­ly­je vis sun­kiau su­kont­ro­liuo­ja­ma. Kol kas mus ski­ria Len­ki­ja, kur įdieg­ta ne­ma­žai ap­sau­gos nuo vi­ru­so prie­mo­nių, bet jei li­ga pa­si­reikš­tų šio­je kai­my­ni­nė­je ša­ly­je, si­tua­ci­ja ir Lie­tu­vo­je tap­tų la­bai su­dė­tin­ga. Ge­rai, kad dau­ge­lis ūki­nin­kų ima­si sau­gos prie­mo­nių. Re­ko­men­duo­ti­na, jei kas dar to ne­da­ro, ūkiui pa­slau­gas tei­kian­tiems spe­cia­lis­tams prieš įei­nant į fer­mą duo­ti vien­kar­ti­nius dra­bu­žius ir apa­vą, ap­ri­bo­ti pa­ša­li­nių žmo­nių lan­ky­mą­si ten, kur lai­ko­mi gy­vu­liai, įreng­ti de­zin­fek­ci­nes zo­nas, ap­si­rū­pin­ti de­zin­fek­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis. Taip pat ne­si­da­ly­ti prie­ka­bo­mis, srut­ve­žiais ir ki­ta įran­ga bei įran­kiais su ki­tais ūkiais ar­ba po nau­do­ji­mo juos de­zin­fe­kuo­ti. Rei­kė­tų sau­gos prie­mo­nių im­tis ir par­duo­dant gy­vu­lį su­pir­kė­jams. Pa­čiam ūki­nin­kui iš­ves­ti par­duo­da­mą gy­vu­lį, o dra­bu­žius, ku­riais ap­si­ren­gęs li­po į prie­ka­bą ar kon­tak­ta­vo su vai­ruo­to­ju, iš­kart iš­skalb­ti ir de­zin­fe­kuo­ti“, – pri­me­na M. Ka­šins­kas ir pa­ta­ria pa­si­nau­do­ti šiuo me­tu at­si­ra­du­sia ga­li­my­be gau­ti pa­ra­mą in­ves­ti­ci­joms į bio­sau­gą.

Pas­te­bė­jus lai­ko­mų gy­vu­lių svei­ka­tos pa­ki­ti­mus bū­ti­na kuo sku­biau pra­neš­ti pri­va­čiam ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jui ar VMVT in­ter­ne­tu už­pil­džius an­ke­tą ar­ba pa­skam­bi­nus tel. 1879 ar +370 5 242 0108.
Dau­giau in­for­ma­ci­jos – www.vmvt.lrv.lt/lt

Pa­ra­ma bio­sau­gai

Kaip in­for­muo­ja Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja, rea­guo­jant į spar­čiai plin­tan­čias gy­vu­liams pa­vo­jin­gas li­gas, paanks­tin­tas kvie­ti­mas in­ves­ti­ci­joms į bio­sau­gą. Pa­ra­ma tam tei­kia­ma pa­gal Lie­tu­vos že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2023–2027 me­tų stra­te­gi­nio pla­no in­ter­ven­ci­nę prie­mo­nę „In­ves­ti­ci­jos į pre­ven­ci­nę veik­lą, ku­ria sie­kia­ma su­ma­žin­ti ga­li­mų gai­va­li­nių ne­lai­mių, ne­pa­lan­kių kli­ma­to reiš­ki­nių ir ka­tast­ro­fi­nių įvy­kių pa­da­ri­nius“. Nuo ge­gu­žės 2 d. iki bir­že­lio 30 d. tei­kia­moms pa­raiš­koms fi­nan­suo­ti lė­šos pa­di­din­tos nuo 1 mln. iki 2,6 mln. eu­rų.

Pa­ra­mos lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­ma:
• vi­daus ar lau­ko ap­tva­rų (tvo­ros, var­tai, praė­ji­mo punk­tai, praė­ji­mo kont­ro­lės sis­te­mos) įsi­gi­ji­mas ir įren­gi­mas;
• ūki­nių gy­vū­nų pa­kro­vi­mo / iš­kro­vi­mo ram­pų ir (ar­ba) aikš­te­lių įren­gi­mas;
• žmo­nių ir ūki­nių gy­vū­nų už­da­rų praė­ji­mo ta­kų tarp pa­sta­tų įren­gi­mas;
• pa­ša­rų ter­mi­nio ap­do­ro­ji­mo įran­gos įsi­gi­ji­mas;
• kon­tei­ne­rių ir pa­tal­pų, skir­tų lai­ky­ti gai­še­noms, įren­gi­mas ir įran­gos įsi­gi­ji­mas;
• dar­bo dra­bu­žių ir ba­tų plo­vi­mo ir džio­vi­ni­mo įran­gos įsi­gi­ji­mas ir kt.

Tin­ka­mo­mis fi­nan­suo­ti lai­ko­mos iš­lai­dos, ku­rios yra pa­tir­tos (ap­mo­kė­tos) jau pa­tei­kus Na­cio­na­li­nei mo­kė­ji­mo agen­tū­rai pa­raiš­ką pa­ra­mai gau­ti. Iš­lai­dos ga­li bū­ti pa­tir­tos ir ne­su­lau­kus pa­raiš­kos pa­ra­mai ver­ti­ni­mo.

Pa­ra­mos in­ten­sy­vu­mas – iki 80 pro­c. vi­sų tin­ka­mų fi­nan­suo­ti iš­lai­dų.

Ūkiams, lai­kan­tiems iki 20 są­ly­gi­nių gy­vu­lių, di­džiau­sia pa­ra­mos su­ma ga­li siek­ti 4 000 eu­rų, o ūkiams, tu­rin­tiems dau­giau kaip 21 są­ly­gi­nį gy­vu­lį, pa­ra­ma bus ap­skai­čiuo­ja­ma pri­klau­so­mai nuo gy­vu­lių skai­čiaus.

Di­džiau­sia pa­ra­mos su­ma vie­nam pro­jek­tui ga­li siek­ti iki 100 tūkst. eu­rų, ta­čiau kai įsi­gy­ja­mas tur­tas, ku­ris ga­li bū­ti nau­do­ja­mas dau­giau ne­gu vie­no­je ūkių lai­ky­mo vie­to­je, su­ma ga­li bū­ti pa­di­din­ta iki 300 tūkst. eu­rų.

No­rė­da­mi pa­si­nau­do­ti pa­ra­ma, ūki­nin­kai pri­va­lės pa­teik­ti bio­lo­gi­nio sau­gu­mo prie­mo­nių tai­ky­mo ir tam rei­ka­lin­gų in­ves­ti­ci­jų pla­ną, ku­ria­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta, kaip bus už­tik­ri­na­mas sau­gu­mas ūkiuo­se. Šis pla­nas iki pa­ra­mos pa­raiš­kos pa­tei­ki­mo tu­ri bū­ti su­de­rin­tas su Vals­ty­bi­ne mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba el. pa­štu: info@vmvt.lt ir ati­tik­ti vi­sus rei­ka­la­vi­mus.

Pa­ra­mos ga­vė­jai ga­li bū­ti tiek fi­zi­niai, tiek ju­ri­di­niai as­me­nys, už­sii­man­tys že­mės ūkio veik­la ir lai­kan­tys ūki­nius gy­vū­nus.