Visos šventės eina ir praeina. Lieka tik atgarsiai – džiaugsmas, o kartais ir nuoskaudos.
Pavyzdžiui, Didžiosios Mažeikių Joninės, trečius metus į nemokamus koncertus šventės metu sutraukusios tūkstančius žmonių. Jos kelia daug klausimų viekšniškiams. Mat, Viekšnių Joninės taip pat sutraukia tūkstančius žmonių, bet, norint įeiti į šventę visiems, kas yra vyresni nei aštuonerių ir yra ne Jonai arba Janinos, reikia pirkti bilietus.
Pakalbinau Viekšnių Joninių organizatorius, prigimtinius viekšniškius – renginių ir šeimos švenčių organizatorių Remigijų Žiogą ir statybininką Vilmantą Lukauską.
p pat šios šventės organizatorius viekšniškis Paulius Auryla savo feisbuko paskyroje pasidalijo įrašu. Cituoju pamąstyti ir diskutuoti kviečiančią ištrauką iš jo pasisakymo: „Viekšniuose Joninių (Rasų) tradicija skaičiuoja gilią, net iki 170 metų siekiančią istoriją. Tai nėra dirbtinis projektas – tai gyva tradicija, kurią vietos žmonės išsaugojo per kartas. Viekšnių Joninėms savivaldybė sugebėjo atseikėti vos 3 tūkstančius eurų, o Mažeikių miesto Joninėms, naujai kuriamam dariniui, neoficialiais duomenimis, iššvaistyta nuo 70 iki 90 tūkstančių eurų.“
Dalijuosi viekšniškių V. Lukausko ir R. Žiogo pamąstymais.
V. Lukauskas: „Joninės Viekšniuose bus ir kitais metais“
– Su Remigijumi Žiogu esame pagrindiniai Joninių organizatoriai. Norime atgaivinti tai, kas niekada visai ir nebuvo nunykę. Kokias tris dešimtis metų Jonines organizavo Viekšnių kultūros centras. Jos vyko Viekšnių lauko estradoje. Paulius organizuodavo „Jonines KITAIP“ pas Jadvygą Balvočiūtę Virvytės upės vingyje. Ten daugiau buvo vaikams, mokyklinio amžiaus jaunimui. Bet visi viekšniškiai visada žinojo – tikrosios Joninės turi vykti prie Viekšnių pušyno. Vyresnieji dar atsimena Smetonos laikų Jonines.
Kai buvo pasakyta, kad didžiosios Joninės bus tik Mažeikiuose, tais metais mes nespėjome susiorganizuoti. Buvo tiesiog per mažai laiko. Atsimenu, Paulius savo įrašą feisbuke apie pavogtas Viekšnių Jonines paskelbė prieš tris dienas iki Jonų. Pasikalbėję nutarėme: metam visas savo pajėgas ir nuo kitų metų organizuojam Jonines, kaip turi būti – prie pušyno.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Pauliaus vaidmuo tik toks ir yra – sukelti sveikas mūsų ambicijas ir įnešti sumaišties į mūsų protus.
Pernai Remigijus atvažiavo su visa savo komanda, kurioje yra iki 15 žmonių. Iki Joninių buvo atliktas didelis organizacinis darbas, kuriame dalyvauja ir seniūnas, ir Viekšnių kultūros centras. Pas rėmėjus važiuojame kartu su Remigijumi. Pernai šventėje trūko suolų, tai šiais metais Linas Satkūnas nemokamai padarė 100 vienetų dvimetrinių suoliukų. Sakė, kad kitiems metams dar tiek padarys. Jie lieka ir kitiems Viekšnių renginiams.
Aišku, kad yra rizika, kai tik už 15 kilometrų vyksta nemokami koncertai…
Kai pernai po Joninių pažiūrėjome dronu nufilmuotą medžiagą, negalėjom atsistebėti: iš kur tiek daug žmonių… Tiek daug gerų sentimentų, apsikabinimų, džiaugsmo. Kaip žmonės dėkoja priėję… Ir tada jokie organizaciniai vargai nieko nebereiškia.
Pernai Donatas Balvočius dainavo nemokamai, kolegai Karoliui iš savų sumokėjo ir dar prisidėjo prie šventės finansiškai. Remigijus šiemet net neaiškino, kiek tūkstančių iš savų paklojo.
Neabejojam tuo, kad Joninės Viekšniuose bus ir kitais metais. O ar jos bus nemokamos, ar su žmonių prisidėjimu, dar spręs mūsų verslo žmonės.
R. Žiogas: „Turime tai, ko už jokius pinigus nenupirksi – išsaugotą tradiciją ir žmonių nuoširdų džiaugsmą“
– Viekšnių Joninės nėra komercinis renginys. Ėmiausi šio reikalo dėl to, kad esu viekšniškis – lyg ir iš sportinio intereso, kurį sukėlė, švelniai tariant, keistokas Mažeikių savivaldybės požiūris. Esu patriotiškas Viekšnių žmogus ir žinau, kad viekšniškiai yra įsikibę į savo tradicijas ir papročius. Toks jausmas, kad nuo amžių amžinųjų ateina Šv. Jono atlaidų tradicija. Kadangi Joninės švenčiamos išvakarėse, tai tikrąją dieną visada einam į Šv. Jono atlaidus Viekšnių bažnyčioje.
Atėjau su visa savo komanda. Bilietai yra ne dėl to, kad pelno turėtume – tai žmonių prisidėjimas prie šventės tradicijos išlaikymo. Gražu ir graudu, kai mano matematikos mokytoja, kuriai noriu padovanoti bilietą, sako: aš noriu prisidėti, todėl perku, o kad tu tai darai, jau yra dovana.
Žmonės perka bilietus ir ne bamba, jie tai daro su šypsena. Beje, bilietus parduodam internetu per Ticketą ir popierinius prie įėjimo. Užsegam apyrankę ant rankos, kad galėtų „migruoti“ tarp Viekšnių pušyno ir miesto centro. Pernai pardavėm apie 2 tūkstančius bilietų ir apie tūkstantį išdalijome, daugiausia – rėmėjams. Šiais metais pardavėme apie tūkstantį du šimtus bilietų ir panašiai tiek išdalijome.
Šventės sąmata – 35 tūkstančiai eurų. Rėmimas – apie 7 tūkstančiai. Yra ir ne piniginė parama, kurią norint irgi galima apskaičiuoti.
Pernai uždirbome 160 eurų. Šiemet smarkiai „kritom į bačką“, nes daug žmonių į Mažeikius nuviliojo Marijonas Mikutavičius. Mes negalime tiek mokėti už koncertą, bet žmonės išlaikė sveiką žemaitišką užsispyrimą – mes galime, mes padarysime. Ir kitais metais padarysime. Liepos pabaigoje rinksimės pasitarti. Galime ir mes padaryti, kad šventė žmonėms būtų nemokamai, nes tikrai yra verslo žmonių, kilusių iš Viekšnių, kurie susivieniję bet kokią piniginę naštą pakeltų. Klausimas: ar to reikia? Žmonės jau pakankamai sąmoningi, kad pirkdami bilietą prisidėtų. Manau, kad nereikia taškyti nei valdiško biudžeto, nei rėmėjų pinigų. Bet tikrai kitais metais vėl bus ir lazeriai, ir fejerverkai, ir įvairių pramogų vaikams.
Genoveita GRICIENĖ
Sigito KAZLAUSKO nuotr.
Loading ...
