Restauruojant Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros, vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos pastatų (Bernardinų vienuolyno) ir Vyskupijos kurijos pastatą atrasta ir atidengta daug svarbių istorijos ženklų.
Architekto prof. Algirdo Žebrausko teigimu, pamažu senieji elementai – istoriniai ir meno ženklai – sugrįžta į Telšius: „Reikia įdėti labai daug pastangų, svarbu tai pamatyti, neuždažyti ir neužtrinti, o kaip tik – išryškinti. Tai yra mūsų istorija.“
Aurelija SERVIENĖ
Buvęs vienuolynas
Vykdant fasado tvarkybos darbus buvo atidengtas buvusio vienuolyno pastato sienų tinkas. Tyrinėjant visą mūrą atrasta labai daug įdomių detalių, kurios dabar yra iškeltos ir tapo matomos. Labai svarbu, pasak architekto, kad žmonės tai pastebėtų, suprastų ir skaitytų: „Vienuolyno pastato fasado sienoje yra paliktas autentiškas gabalėlis neužtinkuotos sienos. Tokia niša palikta specialiai, kad parodyti, kas čia buvo anksčiau. Niša rodo, kad čia galėjo būti durys – įėjimas į vienuolyną.“
Pastato apačioje teko atrasti dar įdomesnių dalykų. Čia buvo vyno rūsys ir laiptai per mūro vidurį. Įdomu tai, jog per spintą buvo galima nusileisti į apačioje esantį vyno kambarį. Deja, jis dabar yra užmūrytas. O pastato apatiniame aukšte planuojama įrengti parapijos namus.
Sienoje iš gatvės pusės, aptikta dar įdomesnė niša, kurios iki šiol fragmentiškai net nebuvo. Niekur nevedanti niša, graži, su skliautu. Spėjama, kad ji galėjo būti skirta ventiliacijai.
„Tariamės kartu su Vyskupu kaip šį gražų radinį panaudoti. Gal kokią skulptūrą įdėsime, gražiai apšviesime ir pan.“, – svarstė architektas.
Atidengtas autentiškas fasadas
A. Žebrauskas, žengdamas pro Katedrą, prisimena ankstesnį atradimą – nišas Katedros fasade.
„Katedros sienoje nišų ir gražių apvadų, kurie yra šiandien matomi, visai nebuvo – buvo tik lygi fasado siena. Ir kai prasidėjo fasado tvarkymo darbai, pasidariau tiriamuosius zondus ir pastebėjau, toje vietoje keistą mūrą. Praardę pamatėme, kad yra įmūrytos plytos. Puolėme ieškoti informacijos, o medžiagos jokios nėra, ir visiškai atsitiktinai į mano rankas papuolė tyrinėtojo Napoleono Ordos albumas, kur ir pamačiau Telšių katedrą, kaip ji atrodė seniau. Tokį 1761 m. autentišką fasadą ir pavyko atidengti, kurio iki šiol nebuvo“, – pasakojo profesorius.
Pirmame aukšte darbai baigti
Pirmame Katedros aukšte, prie pagrindinio altoriaus, atidengta daug gražių dalykų: autentiška freska, kur matosi lėkštė ir ostija. Tai, pasak architekto, yra seniausia freska Telšiuose.
A. Žebrausko nuomone, Katedros altoriai buvę labai prastos būklės, džiugu, jog jie pateko į patyrusių restauruotojų rankas, todėl dabar yra viskas labai gražiai sutvarkyta, atidengti patys įdomiausi dalykai: „Dabar atėję į Katedrą, prie pagrindinio altoriaus, ant sienų galime matyti visus kelių laikotarpių bažnyčios dekorus – nuo seniausio, vėlyvojo, tarpinio, kad žmonės galėtų lengviau įsivaizduoti, kiek bažnyčia turėjo dekorų. Kadangi visų jų atidengti neįmanoma, todėl yra padaryti tokie zondai, primenantys kiekvieną laikotarpį. Viskas autentiška. Sutvarkytas auksavimas – tai daroma labai retai, nes labai brangu. Dabar Katedroje yra atidengtas ir sutvarkytas pats seniausias dekoro sluoksnis.“
Darbus baigs iki Antaninių
Antrame Katedros aukšte vyksta intensyvus darbas – dirba skulptoriai restauratoriai.
Pasak darbus atliekančios restauratorės Danguolės Bilienės, darbai labai sudėtingi. Pirmiausia – fotografuota, po to – valyta, dešimtis sluoksnių nuimta – ir viskas padaryta tik rankomis!
„Kas mus pribloškė? Tai angelai ir skulptūros, kurių veiduose ne makiažas, o viskas labai išraiškingai padaryta: akys, blakstienos, rausvi veidukai – visa tai reikia atkurti. Jokios mūsų kūrybos čia negali būti“, – pasakojo moteris.
D. Bielienės komandoje dirbo ir kolegos restauratoriai – Marijus Rimkevičius ir Kostas Bielys.
Darbus restauratoriai užbaigs iki Antaninių. Visur dominuos marmūrinės kolonos ir daug daug aukso.
Didžiosioms Katedros durims – 10 metų
Tik įėjus pro didžiąsias Katedros duris (autorius prof. Romualdas Inčirauskas, architektas A. Žebrauskas), kurios šiuo metu kaip tik mini 10 metų jubiliejų, žengiant į vidų, abiejuose šonuose yra paliktos gilios nišos. Ten seniau stovėjo šventinto vandens akmeniniai indai, kurie kažkada yra buvę užmūryti, o restauruojant atrasti ir atidengti. Nišose galima pamatyti senųjų akmeninių indų išlikusius įspaudus.
Telšiuose – pats seniausias mūras
Restauruojant pastatą vidiniame Katedros kieme, dideliam džiaugsmui, buvo atrasta renesansinė arka, menanti, kad čia buvo renesansiniai langai.
„Kai dabar Amerikoje pasako, kad namui yra 200 metų, visi stebisi, tai atrodo nerealu. O mes, čia pat – Telšiuose – turime 400 metų senumo pastatus“, – džiaugiasi profesorius. Šioje vietoje yra pats seniausias Telšiuose mūras – 1650 m., tai buvusios Loreto Švč. Mergelės Marijos koplyčios mūras. A. Žebrauskas prisiminė istoriją: „Koplyčia buvo pirmasis mūrinis pastatas Telšiuose. Turtingas bajoras jos statybai paaukojo 5000 auksinių.“
Du nauji ženklai
Telšių vyskupijos pastatą papuošė ir du nauji ženklai – du kryžiai, kurie sovietiniais laikais buvo nudaužti.
„Iki šiol čia buvo lygi siena. Ir tik iš mažų tinko fragmentų pavyko atkurti visus elementus – atliekant specialius tyrimus, fotofiksacijas“, – dėstė profesorius.
Architektą džiugina, kad daug dėmesio restauravimo darbams skyrė ir Telšių vyskupijos vyskupas Kęstutis Kėvalas.
Loading ...
